Žolininkė Ona Ra­ga­žins­kie­nė

Lietuvos žolininkai
2023 m. sausio 10 d.

Žolininkė Ona Ra­ga­žins­kie­nė

Ona Ra­ga­žins­kie­nė

Vais­ta­žo­li­nin­kys­tės rai­da ir per­spek­ty­vos Lie­tu­vo­je

Pro­vi­zo­rė, bio­me­di­ci­nos moks­lų ha­bi­li­tuo­ta dak­ta­rė Ona Ra­ga­žins­kie­nė nuo 2000-ųjų va­do­vau­ja Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Vais­ti­nių au­ga­lų moks­lo sek­to­riui. Jos moks­li­nių ty­ri­mų kryp­tis – vais­ti­nių, prie­sko­ni­nių au­ga­lų in­tro­duk­ci­ja ir ak­li­ma­ti­za­ci­ja. Moks­li­nin­kė ti­ria vais­ti­nių au­ga­lų bio­lo­gi­nes sa­vy­bes, at­ren­ka per­spek­ty­vias rū­šis se­lek­ci­jai, vais­ta­žo­li­nin­kys­tės plėt­rai, ieško bū­dų gau­sin­ti vais­ti­nių au­ga­lų įvai­ro­vę.

Kaip pra­dė­jo­te ty­ri­nė­ti vais­ti­nius au­ga­lus? Iš ko ir kaip mo­kė­tės juos pa­žin­ti?

Jau vai­kys­tė­je su­si­pa­ži­nau su kai ku­riais vais­ti­niais au­ga­lais, ku­riuos mo­čiu­tė au­gi­no kai­me dar­že­ly­je ir va­di­no liau­diš­kais var­dais. Vė­liau, mo­ky­da­ma­si bo­ta­ni­ką, su­ži­no­jau, kad Kon­dro­to šak­nis – tai miš­ki­nė si­dab­ra­žo­lė, pe­ly­nas – kar­tu­sis kie­tis, dil­gy­nė – di­džio­ji dil­gė­lė, ra­das­ta – erš­kė­tis, ra­mu­nė­lė – vais­ti­nė ra­mu­nė, šalt­mė­tė – pi­pir­mė­tė. Mo­kyk­la tu­rė­jo bo­ta­ni­nį dar­žą, ku­ria­me vy­ko spe­cia­li­zuo­tos bo­ta­ni­kos prak­ti­kos. Šis au­ga­lų pa­ži­ni­mas bu­vo pa­grin­das to­li­mes­nėms bo­ta­ni­kos, far­ma­kog­no­zi­jos stu­di­joms tuo­me­ti­nia­me Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­te.

Ko­kia vais­ta­žo­li­nin­kys­tės pa­dė­tis Eu­ro­po­je?

Vais­ti­nė au­ga­li­nė ža­lia­va ruo­šia­ma iš na­tū­ra­lių augimvie­čių ir iš pra­­mo­ni­nių plan­ta­ci­jų.

Vais­ti­niams au­ga­lams au­gin­ti skir­ti di­de­li plo­tai. Pran­cū­zi­jo­je jie su­da­ro 25000, Is­pa­ni­jo­je – 19000, Vo­kie­ti­jo­je – 10000, Aust­ra­li­jo­je – 4300, Grai­ki­jo­je – 4000, Ny­der­lan­duo­se – 2500, Ita­li­jo­je – 2300 hek­ta­rų. Eu­ro­pos šaly­se au­gi­na­ma 130–140 vais­ti­nių ir prie­sko­ni­nių au­ga­lų rū­šių. Per pas­ta­ruo­sius 20 me­tų vais­ti­nių au­ga­lų au­gi­ni­mas, jų ža­lia­vos per­dir­bi­mas ta­po rim­tu ver­slu. Vais­ta­žo­li­nin­kys­tės re­ne­san­sas ypač ryš­kus Vo­kie­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je.

O Lie­tu­vo­je?

Lie­tu­vo­je na­tū­ra­lio­se au­gim­vie­tė­se vais­ti­nių au­ga­lų su­ren­ka­ma dau­giau ne­gu už­au­gi­na­ma pra­mo­ni­nė­se plan­ta­ci­jo­se. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, per me­tus vi­du­ti­niškai su­ren­ka­ma 85 to­nos ora­sau­sės vais­ti­nės au­ga­li­nės ža­lia­vos, kas su­da­ro 29 pro­cen­tus per me­tus per­dir­ba­mos šaly­je. Di­džiau­sią pa­klau­są tu­ri di­džių­jų dil­gė­lių la­pai, ma­ža­la­pių lie­pų žie­dai, pa­pras­tų­jų šal­tekšnių žie­vė, mil­ti­nių meš­kau­o­gių la­pai, mė­ly­nių ir pa­pras­tų­jų erš­kė­čių vai­siai.

Pra­mo­ni­nė­se plan­ta­ci­jo­se už­au­gin­ta vais­ti­nė ža­lia­va su­da­ro tik 4–6 pro­cen­tus vi­sos Lie­tu­vo­je per­dir­ba­mos vais­ti­nės ža­lia­vos. Pra­mo­ni­niu bū­du 3000 ha plo­te au­gi­na­mi 6–10 rū­šių vais­ti­niai au­ga­lai: vais­ti­niai ra­mu­nė, čiob­re­lis, me­det­ka, va­le­ri­jo­nas, me­li­sa, pi­pir­mė­tė, raus­va­žie­dė ežiuo­lė, pa­pras­tie­ji kat­žo­lė, kmy­nas. Lie­tu­va, prie­šin­gai nei ki­tos Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys, pri­ski­ria­ma prie ša­lių, im­por­tuo­jan­čių vais­ti­nę au­ga­li­nę ža­lia­vą.

Ar per­spek­ty­vus vais­ti­nių au­ga­lų au­gi­ni­mas ir jų ža­lia­vos nau­do­ji­mas Lie­tu­vo­je?

Ma­no nuo­mo­ne, la­bai per­spek­ty­vus. Vais­ti­nės au­ga­li­nės ža­lia­vos po­rei­kis kas­met di­dė­ja, o pa­ruo­šų kie­kis – ma­žė­ja, nes nyks­ta na­tū­ra­lios vais­ti­nių au­ga­lų augimvie­tės. Lie­tu­vos pa­dė­tis ge­og­ra­fi­niu po­žiū­riu yra uni­ka­li: čia ri­bo­ja­si ry­tų-va­ka­rų ir pie­tų-šiau­rės are­a­lai, gau­su vais­ti­nių au­ga­lų rū­šių, dau­ge­lis jų dėl pa­lan­kių kli­ma­ti­nių są­ly­gų gau­siai de­ra. Ku­ria­ma vais­ta­žo­li­nin­kys­tės stra­te­gi­ja ir jos įsta­ty­mi­nis pa­grin­das. Pa­ste­bi­mai pa­di­dė­jo stu­den­tų, gy­dy­to­jų, far­ma­ci­jos ir mais­to pra­mo­nės spe­cia­lis­tų bei vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mas vais­ti­niais, prie­sko­ni­niais au­ga­lais.

Ko­dėl ša­ly­je tarp par­duo­da­mų vais­ti­nių au­ga­li­nių pre­pa­ra­tų do­mi­nuo­ja im­por­tuo­ti, o iš vie­ti­nės ža­lia­vos ga­mi­na­ma ma­žai?

Lie­tu­va yra vais­ti­nę au­ga­li­nę ža­lia­vą im­por­tuo­jan­ti ša­lis. So­viet­me­čiu, ypač me­lio­ruo­jant lau­kus, pa­si­kei­tė na­tū­ra­lių augimvie­čių eko­lo­gi­nės są­ly­gos, iš­ny­ko daug vais­ti­nių au­ga­lų rū­šių. Vais­ti­nių au­ga­lų au­gi­ni­mo pra­mo­ni­niu bū­du vals­ty­bė ne­rė­mė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vais­ta­žo­li­nin­kys­tės plėt­rą ska­ti­na ir Vy­riau­sy­bė. Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros įgy­ven­di­ni­mo kryp­ty­se, api­brėž­to­se že­mės ūkio ir kai­mo 2007–2013 m. stra­te­gi­jo­je, LR Sei­mo kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to 2003 m. rug­sė­jo 3 d. spren­di­mu „Dėl ne­tra­di­ci­nių že­mės ūkio ša­kų plėt­ros” įtei­sin­ta nuo­sta­ta rem­ti vais­ti­nių, prie­sko­ni­nių au­ga­lų au­gi­ni­mą ir ati­tin­ka­mų tech­no­lo­gi­jų die­gi­mą, rei­ka­lin­gos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, vais­ti­nių au­ga­li­nių pre­pa­ra­tų ga­my­bą ir pre­ky­bą.

Kaip ma­no­te, ar ūkiuo­se au­gi­na­mų vais­ti­nių au­ga­lų asor­ti­men­tas plė­sis?

Ne­abe­jo­ju. Lau­ki­nės au­ga­li­jos įsta­ty­mas nu­sta­to ra­cio­na­lų au­ga­lų, ku­rių gam­ti­niai re­sur­sai Lie­tu­vo­je yra pa­kan­ka­mi, nau­do­ji­mą. Iš šių va­di­na­mo­sios pir­mos gru­pės vais­ti­nių au­ga­lų pa­mi­nė­ti­ni: pa­pras­tie­ji krau­ja­žo­lė, šal­tekšnis, že­muo­gė, jo­na­žo­lė, apy­nys, kiaul­pie­nė, avie­tė, šili­nis vir­žis, gu­do­be­lė, dir­vi­nis asiūk­lis, pel­ki­niai vin­gio­rykš­tė, gai­lis, vais­ti­nė plau­tė, ma­ža­la­pė lie­pa, di­džio­ji dil­gė­lė, bruk­nė. Jų ža­lia­va ren­ka­ma na­tū­ra­lio­se augimvie­tė­se.

Vais­ti­niai au­ga­lai, pa­si­žy­min­tys eko­lo­gi­niu plas­tiš­ku­mu, ku­rių re­sur­sai ne­gau­sūs, bet jie ga­li bū­ti sėk­min­gai in­tro­du­kuo­ja­mi ir au­gi­na­mi, va­di­na­mi ant­ros gru­pės vais­ti­niais au­ga­lais. Jų rū­šys sau­go­mos na­tū­ra­lio­se augimvie­tė­se, lau­ko ko­lek­ci­jo­se, o sėk­los – ge­nų ban­kuo­se ir lau­ko ko­lek­ci­jo­se. Iš šios  gru­pės au­ga­lų pa­mi­nė­ti­ni: mil­ti­nė meš­ka­uo­gė, di­džio­ji var­na­lė­ša, vais­ti­niai dir­vuo­lė, tau­kė, va­le­ri­jo­nas, šven­ta­garš­vė, pa­va­sa­ri­nė rak­ta­žo­lė, pa­pras­to­sios trū­ka­žo­lė, pa­kal­nu­tė, rau­do­nė­lis, bit­krės­lė, pu­ti­nas, čiob­re­lis, juo­do­ji tū­bė, smė­ly­ni­nis šla­mu­tis, pa­kran­ti­nis de­be­sy­las, miš­ki­nė de­dešva, dvi­me­tė nak­viša, smil­ty­ni­nis gys­lo­tis, tri­skiau­tis la­kišius, pla­čia­la­pis gys­lo­tis, miš­ki­nė si­dab­ra­žo­lė, juo­duo­gis šei­va­me­dis.

Re­ti vais­ti­niai au­ga­lai, ne­pa­si­žy­min­tys eko­lo­gi­niu plas­tiš­ku­mu, ku­rių re­sur­sai ma­ži, o  ny­ki­mą le­mia au­ga­lo bio­lo­gi­nės sa­vy­bės ir kin­tan­ti augimvie­čių ap­lin­ka, va­di­na­mi tre­čios gru­pės vais­ti­niais au­ga­lais. Jų in­tro­duk­ci­ja yra su­dė­tin­ga, vyk­do­ma moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­ci­jo­se. Šios gru­pės vais­ti­niai au­ga­lai: ba­li­nis aje­ras, kal­ni­nė ar­ni­ka, skė­ti­nė šir­da­žo­lė, il­ga­la­pė sau­la­ša­rė, pel­ki­nis pū­ke­lis, pli­ka­sis skleis­te­nis, šar­ka­ko­jis pa­tai­sas, pla­čia­la­pis šaukštis, mė­ly­na­sis pa­le­mo­nas, pa­pras­ta­sis ama­las.

O kiek lai­ko vais­ti­niai au­ga­lai jau ty­ri­nė­ja­mi ša­ly­je?

Vais­ti­niai au­ga­lai Lie­tu­vo­je pra­dė­ti ty­ri­nė­ti XVI­II am­žiu­je, įstei­gus Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­dą. 1923 me­tais įkūrus Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­dą, nuo 1924 metų čia pra­dė­tos kaup­ti vais­ti­nių ir prie­sko­ni­nių au­ga­lų bei apy­nių ko­lek­ci­jos. Jos pa­si­žy­mi la­bai di­de­le ne tik rū­šių, bet ir gen­čių įvai­ro­ve, yra la­bai ver­tin­gos, ypač ži­nant su­dė­tin­gą XX a. ša­lies is­to­ri­ją – joks ki­tas Bo­ta­ni­kos so­das ne­ga­li pa­si­gir­ti to­kiu il­gu au­ga­lų in­tro­duk­ci­jos ir ak­li­ma­ti­za­ci­jos ty­ri­nė­ji­mu, tuo pa­čių ir ty­ri­mų pa­ti­ki­mu­mu.

Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to moks­li­nė­je eks­pe­ri­men­ti­nė­je ba­zė­je, su­kur­to­je 1999 metais,  su­kaup­ta apie 140 rū­šių vais­ti­nių au­ga­lų. Ti­ria­mas vais­ti­nių au­ga­lų pa­pli­ti­mas, re­sur­sai na­tū­ra­lio­se au­gim­vie­tė­se ir  eks­pe­ri­men­ti­nė­se ko­lek­ci­jo­se, au­ga­lų eko­lo­gi­nių ir funk­ci­nių ypa­ty­bių įvai­ro­vė in­di­vi­do, po­pu­lia­ci­jos, rū­šies ly­giuo­se. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­de 1994–1997 me­taissu­kur­ta vais­ti­nių–p­ries­ko­ni­nių au­ga­lų ko­lek­ci­ja, ku­riai pra­džią da­vė VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do vais­ti­nių au­ga­lų ko­lek­ci­jos. Ji nuo­lat pa­pil­do­ma sa­vai­mi­nės flo­ros nau­din­gai­siais au­ga­lais, ypač au­gan­čiais Kur­šių Ne­ri­jo­je ir Bal­ti­jos pa­jū­ry­je, at­lie­ka­mi Lie­tu­vos pa­jū­rio kli­ma­to są­ly­go­mis pri­si­tai­kiu­sių sve­tim­že­mių vais­ti­nių–p­ries­ko­ni­nių au­ga­lų ty­ri­mai.

Ko­kia yra Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do vais­ti­nių au­ga­lų ko­lek­ci­ja? Kam ji ga­li pa­si­tar­nau­ti?

Pa­teik­siu is­to­ri­nį fak­tą: ka­ro me­tais Kau­no bo­ta­ni­kos so­das bu­vo iš­gel­bė­tas nuo su­nai­ki­ni­mo, nes prof. K. Gry­baus­kas įti­ki­no vo­kie­čių ka­ri­nės va­do­vy­bės at­sto­vus, kad vais­ti­niai au­ga­lai ga­lės kom­pen­suo­ti vais­tų sty­gių ar­mi­jai. Da­bar vais­ti­nių, prie­sko­ni­nių ir me­din­gų­jų au­ga­lų ko­lek­ci­jo­s–eks­po­zi­ci­jos yra moks­li­nio dar­bo su­de­da­mo­ji da­lis ir ty­ri­mo ob­jek­tas – tai tar­si mu­zie­jus po at­vi­ru dan­gu­mi, di­de­lis vals­ty­bės tur­tas. Šios ko­lek­ci­jos yra ša­lies na­cio­na­li­nių ge­ne­ti­nių iš­tek­lių da­lis ir švie­tė­jiš­ka–­mo­ko­mo­ji ba­zė stu­den­tams, dok­to­ran­tams, vais­ta­žo­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tams bei vi­suo­me­nei. VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Vais­ti­nių au­ga­lų moks­lo sek­to­riaus moks­li­nin­kai per 85 – ius me­tus su ko­le­go­mis pa­ren­gė 35 vais­ti­nių au­ga­lų rū­šių au­gi­ni­mo re­ko­men­da­ci­jas.

Kaip kei­tė­si Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Vais­ti­nių au­ga­lų moks­lo sek­to­riaus veik­la?

Per pas­ta­ruo­sius dešimt me­tų ji iš da­lies ki­to. Spren­džiant pa­grin­di­nę Bo­ta­ni­kos so­dams ak­tu­a­lią au­ga­lų in­tro­duk­ci­jos ir ak­li­ma­ti­za­ci­jos pro­ble­mą, tiriama, kaip įvertinti, saugoti, gausinti ir racionaliai nau­do­ti au­ga­lų na­cio­na­li­nius ge­ne­ti­nius iš­tek­lius.

Pri­si­dė­jo­me prie vais­ta­žo­li­nin­kys­tės plėt­ros kai­mo ben­druo­me­nė­se, kur 2005-2007 metais vyk­dy­ta Jung­ti­nių Tau­tų vys­ty­mo pro­gra­mos Pa­sau­lio ap­lin­kos fon­do pro­jek­tai. VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Vais­ti­nių au­ga­lų moks­lo sek­to­riaus spe­cia­lis­tai kon­sul­ta­vo jų vyk­dy­to­jus. Pro­jek­tai „Re­tų ir vais­tin­gų­jų au­ga­lų ap­sau­ga ir au­gi­ni­mas Bab­run­ge – vais­ta­žo­li­nin­kys­tės ska­ti­ni­mo pa­vyz­dys”  ir „Vais­ta­žo­lių ūkis Pa­na­ro­je kaip ap­lin­kai pa­lan­kus ūki­nin­ka­vi­mo Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke pa­vyz­dys” tei­gia­mai įver­tin­ti, Bab­run­ge ir Pa­na­ro­je įkur­tos vais­ti­nių au­ga­lų ko­lek­ci­jos, tu­rin­čios prak­ti­nę ir moks­li­nę edu­ka­ci­nę reikš­mę.

Ar pra­dė­tos au­gin­ti ir tir­ti nau­jos vais­ti­nių au­ga­lų rū­šys?

Per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį vais­ti­nių au­ga­lų ko­lek­ci­ja pa­pil­dy­ta 188, prie­sko­ni­nių ir me­din­gų­jų au­ga­lų – 29 rū­ši­mis. Moks­li­nių ty­ri­mų evo­liu­ci­jai tu­ri reikš­mės ne tik nau­jų vais­ti­nių au­ga­lų, bet ir mo­der­nių kom­plek­si­nių ty­ri­mo me­to­dų pa­ieš­ka ir jų nau­do­ji­mas.

Da­bar ti­ria­mi po­li­fe­no­lius kau­pian­tys, an­ti­ok­si­da­ci­niu ak­ty­vu­mu pa­si­žy­min­tys, per­spek­ty­vūs vais­ti­niai au­ga­lai: krū­mi­nė pe­ri­lė, vais­ti­nė dir­vuo­lė, ka­na­di­nė jakš­tū­nė, kil­nio­ji blez­din­gū­nė, krū­mi­nė si­dab­ra­žo­lė, ki­ni­nis cit­rin­vy­tis, pa­pras­ta­sis ra­pon­ti­kas, įvai­rios pa­pras­to­sios krau­ja­žo­lės for­mos, at­ski­ros vin­gio­rykš­tės gen­ties rū­šys. Pla­čiau ty­ri­nė­ti pra­dė­ta bai­ka­li­nė kal­po­kė.

Ką ma­no­te apie gy­dy­mo­si vais­ti­niais au­ga­lais tra­di­ci­jas ša­ly­je? Ar ga­li au­ga­lus pa­žin­da­mas žmo­gus sau pa­dė­ti?

Džiau­giuo­si, kad pas­ta­ruo­ju me­tu su­ak­ty­vė­jo do­mė­ji­ma­sis vais­ti­niais au­ga­lais ir jų gy­do­mo­sio­mis sa­vy­bė­mis. Ta­čiau me­di­kams ir man ne­ri­mą ke­lia pas­ta­ruo­ju me­tu plin­tan­tis pa­vo­jin­gas reiš­ki­nys – žmo­nių sa­vi­gy­da vais­ti­niais au­ga­lais ar­ba iš jų pa­si­ga­min­tais „vais­tais” pa­gal kai­my­nų ar po­pu­lia­rių, ne­re­cen­zuo­tų kny­gų, laik­raš­čių, žur­na­lų, in­ter­ne­to pa­ta­ri­mus, ku­rių šiuo me­tu gau­su.Žmo­nės, prieš pra­dė­da­mi gy­dy­tis vais­ta­žo­lė­mis, tu­rė­tų kon­sul­tuo­tis su me­di­kais.

© Visos teisės saugomos 2023