CUKRUS, UŽKANDŽIAVIMAS IR DANTYS: KOKIĄ ĮTAKĄ MITYBOS ĮPROČIAI TURI BURNOS SVEIKATAI?

 

Ar dažnas užkandžiavimas gali kenkti dantims net tada, kai saldumynų suvalgome nedaug? Ar natūralios vaisių sultys yra palankesnės dantims už gazuotus gėrimus? O gal svarbiausia tiesiog reguliariai valyti dantis?

 

Dantų sveikatai įtakos turi ne tik kasdienė burnos higiena, bet ir tai, ką valgome, geriame bei kaip dažnai užkandžiaujame. Cukraus turintys produktai, saldinti gėrimai ir dažnas užkandžiavimas gali didinti dantų ėduonies riziką, ypač kai dantys nuolat veikiami bakterijų gaminamų rūgščių.

 

Svarbu ne tik bendras suvartojamo cukraus kiekis, bet ir jo vartojimo dažnumas. Pavyzdžiui, vienu kartu suvalgytas desertas ir visą popietę mažomis porcijomis valgomi saldumynai gali skirtingai paveikti burnos aplinką.

 

Tačiau tai nereiškia, kad norint išsaugoti sveikus dantis būtina visiškai atsisakyti mėgstamų produktų. Daug svarbiau suprasti, kaip mitybos įpročiai veikia dantų emalį, ir palaikyti tinkamą kasdienę burnos higieną.

 

Šiame straipsnyje aptarsime cukraus poveikį dantims, dažną užkandžiavimą, rūgščius gėrimus, vaikų mitybos įpročius ir praktinius būdus, padedančius sumažinti ėduonies riziką.

 

AR CUKRUS GADINA DANTIS?

 

Cukrus yra vienas svarbiausių mitybinių dantų ėduonies rizikos veiksnių. Tačiau svarbu suprasti, kad pats cukrus danties „neišgraužia“.

 

Burnos ertmėje natūraliai gyvena įvairūs mikroorganizmai. Kai kurie jų geba panaudoti su maistu gaunamus fermentuojamus angliavandenius, įskaitant cukrų, ir gaminti rūgštis.

 

Šios rūgštys mažina pH dantų apnašose ir gali skatinti emalio mineralinių medžiagų netekimą.

 

Kaip vystosi ėduonis?

 

Procesas vyksta keliais etapais:

1. Suvalgome cukraus turintį maistą arba išgeriame saldintą gėrimą.

2. Burnos bakterijos panaudoja dalį angliavandenių.

3. Susidaro organinės rūgštys.

4. Dantų apnašose sumažėja pH.

5. Prasideda emalio demineralizacija – mineralinių medžiagų netekimas.

6. Seilės padeda neutralizuoti rūgštis ir sudaro sąlygas remineralizacijai.

Jei rūgščių poveikis pasikartoja labai dažnai, o mineralinių medžiagų netekimas viršija jų atkūrimą, ilgainiui gali susidaryti ėduonies pažeidimai.

Todėl dantų ėduonies atsiradimas priklauso nuo kelių susijusių veiksnių: mitybos, bakterinės bioplėvelės, seilių, fluoro poveikio ir individualaus dantų atsparumo.

 

KAS BLOGIAU – DAUG CUKRAUS VIENU METU AR DAŽNAS UŽKANDŽIAVIMAS?

 

Abu įpročiai gali didinti ėduonies riziką, tačiau skirtingais būdais.

Didelis bendras cukraus kiekis yra svarbus rizikos veiksnys, o dažnas cukraus vartojimas lemia pasikartojančius rūgščių poveikio epizodus.

Pavyzdžiui, palyginkime dvi situacijas.

 

Pirmoji situacija: desertas po pietų

Žmogus suvalgo pietus ir nedidelį desertą. Po to geria vandenį, o iki kito pagrindinio valgymo neužkandžiauja.

Tokiu atveju cukraus poveikis yra labiau sutelktas į vieną valgymo laikotarpį.

 

Antroji situacija: užkandžiavimas visą popietę

Žmogus kas pusvalandį suvalgo po sausainį, saldainį ar išgeria kelis gurkšnius saldaus gėrimo.

Kiekvieną kartą burnos bakterijos gali pradėti naują rūgščių gamybos epizodą.

Dėl to dantų apnašose pH gali dažniau išlikti sumažėjęs.

Dantims dažnai palankiau saldumynus valgyti kartu su pagrindiniu valgymu, o ne nuolat mažomis porcijomis visą dieną.

Tačiau svarbu nepadaryti klaidingos išvados, kad didelį kiekį cukraus galima saugiai suvartoti vienu kartu. Bendras laisvųjų cukrų kiekis taip pat turi būti ribojamas.

 

KODĖL TARP VALGYMŲ SVARBI PERTRAUKA?

 

Seilės yra viena svarbiausių natūralių burnos apsaugos sistemų.

Jos padeda:

• Nuplauti dalį maisto likučių.

• Neutralizuoti rūgštis.

• Palaikyti mineralinių medžiagų pusiausvyrą.

• Drėkinti burnos gleivinę.

• Sudaryti sąlygas dantų remineralizacijai.

Po cukraus turinčio maisto vartojimo seilės palaipsniui padeda atkurti palankesnę burnos aplinką.

Jeigu saldžiai užkandžiaujama labai dažnai, laiko šiam procesui gali būti mažiau.

Todėl reguliari valgymų struktūra ir retesnis cukraus turinčių užkandžių vartojimas yra svarbi ėduonies prevencijos dalis.

Tai nereiškia, kad visiems žmonėms reikia vienodo valgymų skaičiaus. Svarbiausia vengti nuolatinio cukraus poveikio dantims.

 

KAS YRA LAISVIEJI CUKRŪS?

 

Kalbant apie mitybą ir dantų sveikatą, svarbi sąvoka yra laisvieji cukrūs.

Tai cukrūs, kuriuos į maistą ar gėrimus prideda gamintojai, virėjai arba patys vartotojai, taip pat natūraliai esantys meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir jų koncentratuose.

 

Laisvųjų cukrų gali būti:

• Saldainiuose ir šokolade.

• Sausainiuose ir pyraguose.

• Saldintuose gaiviuosiuose gėrimuose.

• Energetiniuose gėrimuose.

• Vaisių sultyse ir nektaruose.

• Saldintuose jogurtuose.

• Kai kuriuose pusryčių dribsniuose.

• Meduje ir įvairiuose sirupuose.

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja riboti laisvųjų cukrų kiekį iki mažiau nei 10 % paros energijos, o sumažinus jį iki mažiau nei 5 % galima tikėtis papildomos naudos sveikatai.

 

Pavyzdžiui, kai paros energijos poreikis yra apie 2000 kcal, 10 % atitinka maždaug 50 g laisvųjų cukrų, o 5 % – apie 25 g.

 

Tai orientacinės ribos, o ne kiekiai, kuriuos reikėtų stengtis suvartoti.

 

KOKIE UŽKANDŽIAI GALI DIDINTI ĖDUONIES RIZIKĄ?

 

Ne visi užkandžiai vienodai veikia dantis. Svarbi jų sudėtis, konsistencija, vartojimo dažnumas ir laikas, kurį maistas išlieka burnoje.

 

Lipnūs saldumynai

Karamelė, irisai, guminukai ir kai kurie kiti saldainiai gali prilipti prie dantų paviršių bei užsilaikyti tarpdančiuose.

Tai gali pailginti fermentuojamų angliavandenių sąlytį su dantų apnašomis.

Sausainiai ir saldūs kepiniai

Sausainiuose, pyraguose ir bandelėse gali būti daug cukraus bei rafinuoto krakmolo.

Šių produktų dalelės gali užsilaikyti dantų vagelėse ir tarpdančiuose.

Saldūs pusryčių dribsniai

Nors pusryčių dribsniai dažnai pristatomi kaip patogus rytinis pasirinkimas, kai kuriuose jų yra nemažai pridėtinio cukraus.

Todėl svarbu skaityti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją.

Džiovinti vaisiai

Džiovinti vaisiai gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau jų cukrų koncentracija ir lipnumas skiriasi nuo šviežių vaisių.

Juos dažnai palankiau vartoti kaip pagrindinio valgymo dalį, o ne nuolat užkandžiaujant.

AR VAISIAI KENKIA DANTIMS?

Sveiki vaisiai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis.

Juose yra skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.

Todėl vien dėl dantų sveikatos vaisių atsisakyti nereikia.

Tačiau svarbu atskirti visus vaisius nuo vaisių sulčių.

Visas vaisius

Sveikuose vaisiuose esantys cukrūs pagal PSO apibrėžimą nepriskiriami laisviesiems cukrums.

Be to, kramtant skatinamas seilių išsiskyrimas.

Vaisių sultys

Net 100 % vaisių sultyse esantys cukrūs laikomi laisvaisiais cukrumis.

Daugelis sulčių taip pat yra rūgščios.

Todėl dažnas sulčių vartojimas gali didinti ėduonies ir dantų erozijos riziką.

Dantims paprastai palankiau dažniau rinktis visus vaisius, o sultis vartoti saikingai, geriausia valgymo metu.

 

AR RŪGŠTŪS GĖRIMAI KENKIA DANTŲ EMALIUI?

 

Taip, dažnas rūgščių gėrimų vartojimas gali prisidėti prie dantų emalio erozijos.

Tačiau svarbu atskirti du skirtingus procesus – ėduonį ir eroziją.

Dantų ėduonis

Ėduonį skatina bakterijų gaminamos rūgštys, susidarančios joms skaidant fermentuojamus angliavandenius.

Dantų erozija

Erozija – dantų kietųjų audinių cheminis nykimas dėl tiesioginio rūgščių poveikio, nesusijusio su bakterijų veikla.

Rūgščių gėrimų poveikis priklauso nuo jų rūgštingumo, sudėties, vartojimo dažnumo ir individualių burnos apsauginių veiksnių.

 

 

Kodėl svarbus gurkšnojimo dažnumas?

Jeigu rūgštus gėrimas išgeriamas per trumpesnį laiką, rūgščių sąlytis su dantimis paprastai būna labiau ribotas.

Tačiau nuolat gurkšnojant rūgštų gėrimą visą dieną, rūgščių poveikis dažnai kartojasi.

Todėl svarbu ne tik pasirinktas gėrimas, bet ir jo vartojimo įprotis.

 

KĄ GERTI TARP VALGYMŲ?

 

Kasdieniam troškuliui malšinti dažniausiai rekomenduojamas vanduo.

Vanduo neturi cukraus ir nesukelia bakterijų gaminamų rūgščių susidarymo dėl fermentuojamų angliavandenių.

Jis taip pat gali padėti pašalinti dalį maisto likučių po valgymo.

Jeigu dažnai geriate saldintus ar rūgščius gėrimus, verta palaipsniui juos keisti vandeniu.

Tai vienas paprasčiausių mitybos įpročių pakeitimų, galinčių padėti sumažinti ėduonies ir erozijos riziką.

 

KADA VALYTI DANTIS PO VALGIO?

 

Daugeliui žmonių pakanka dantis valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Tačiau kartais kyla klausimas, ar po kiekvieno valgymo reikia nedelsiant valyti dantis.

Po įprasto valgymo papildomas valymas nebūtinai reikalingas, jei laikomasi nuoseklios burnos higienos rutinos.

 

O jeigu valgėte rūgštaus maisto?

Po labai rūgščių produktų ar gėrimų dantų paviršiai laikinai gali būti jautresni mechaniniam poveikiui.

Tokiais atvejais naudinga:

1. Praskalauti burną vandeniu.

2. Vengti iš karto stipriai šveisti dantis.

3. Prieš valymą palaukti maždaug 30–60 minučių, ypač po stipraus rūgščių poveikio.

4. Naudoti minkštą šepetėlį ir fluoro turinčią pastą.

Svarbu nebandyti kompensuoti cukraus ar rūgščių vartojimo pernelyg intensyviu dantų valymu.

 

KAIP APSAUGOTI DANTIS NUO ĖDUONIES?

 

Ėduonies riziką mažina keli tarpusavyje susiję įpročiai.

1. Ribokite laisvuosius cukrus

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į saldainius, bet ir į saldintus gėrimus, kepinius, pusryčių dribsnius bei kitus pridėtinio cukraus šaltinius.

2. Venkite nuolatinio užkandžiavimo

Stenkitės nevalgyti saldžių užkandžių mažomis porcijomis visą dieną.

3. Dažniau rinkitės vandenį

Ypač tarp valgymų.

4. Valykite dantis fluoro turinčia pasta

Fluoras padeda palaikyti dantų emalio remineralizaciją ir mažinti ėduonies riziką.

5. Kasdien valykite tarpdančius

Tarpdančiuose gali kauptis bakterinės apnašos ir maisto likučiai, kurių įprastas dantų šepetėlis nepasiekia.

6. Reguliariai tikrinkite dantų būklę

Odontologas gali anksti pastebėti ėduonies požymius ir įvertinti individualią riziką.

 

KOKIA DANTŲ PASTA TINKAMA KASDIENEI APSAUGAI?

 

Kasdienei burnos higienai dažniausiai rekomenduojama rinktis fluoro turinčią pastą.

Fluoras padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies, tačiau jis nepakeičia cukraus ribojimo ir tinkamo apnašų šalinimo.

 

TePe DAILY – kasdienei suaugusiųjų burnos higienai

TePe DAILY dantų pasta, mėtų skonio, 75 ml.

Ši pasta turi 1450 ppm fluoro, pasižymi švelniu mėtų skoniu ir mažai putojančia formule.

Ji skirta kasdienei burnos higienai, o pagal gamintojo nurodymus netinka vaikams iki 7 metų.

 

TePe DAILY JUNIOR – vaikams nuo 6 metų

TePe DAILY JUNIOR dantų pasta, mėtų skonio, 75 ml.

Ši pasta skirta vaikams nuo 6 metų. Ji turi 1450 ppm fluoro ir yra mažai putojanti.

 

KIN FLUORKIN – vaikams nuo pirmųjų dantukų

KIN FLUORKIN dantų pasta vaikams, braškių skonio, 50 ml.

Šios pastos sudėtyje yra 1000 ppm fluoro ir 1 % ksilitolio. Ji skirta vaikams nuo pirmųjų dantukų.

Vaikams iki 3 metų rekomenduojamas ryžio grūdo dydžio pastos kiekis, o nuo 3 iki 6 metų – žirnio dydžio. Valymą turi prižiūrėti suaugusieji.

 

KIN FLUORKIN JUNIOR – vaikams nuo 6 metų

KIN FLUORKIN JUNIOR dantų pasta, kolos skonio, 75 ml.

Ji turi 1450 ppm fluoro ir 1 % ksilitolio, yra skirta kasdienei vaikų nuo 6 metų dantų priežiūrai.

 

Kaip išsirinkti?

 

 

Renkantis vaikų dantų pastą būtina vadovautis konkretaus produkto amžiaus rekomendacijomis, fluoro kiekiu ir tinkamu pastos kiekiu.

Daugiau pasirinkimų rasite Herba.lt dantų pastų kategorijoje.

 

KODĖL VAIKŲ MITYBOS ĮPROČIAI YPAČ SVARBŪS?

 

Vaikystėje formuojasi ilgalaikiai mitybos ir burnos higienos įpročiai.

Dažnas saldžių užkandžių vartojimas, saldinti gėrimai ir nepakankama burnos higiena gali padidinti ankstyvojo vaikų ėduonies riziką.

Pieninių dantų emalis yra plonesnis nei nuolatinių, todėl ėduonies pažeidimai vaikams gali progresuoti greičiau.

 

Kokie įpročiai svarbiausi?

• Troškuliui malšinti siūlyti vandenį.

• Riboti dažną saldžių užkandžių vartojimą.

• Vengti saldintų gėrimų kūdikio buteliuke.

• Nedėti kūdikio miegoti su saldžiu gėrimu buteliuke.

• Pradėti valyti dantis išdygus pirmajam dantukui.

• Naudoti amžiui tinkamą fluoro pastą.

• Prižiūrėti vaikų dantų valymą.

Net jei vaikas valgo mažai saldumynų, kasdienė burnos higiena vis tiek yra būtina.

Plačiau šią temą verta sieti su Herba.lt straipsniais apie pirmuosius dantukus, fluoro koncentracijas ir vaikų burnos higieną.

 

KOKIĄ ĮTAKĄ MITYBA TURI DANTENŲ SVEIKATAI?

 

Mityba svarbi ne tik dantų emaliui, bet ir dantenų bei kitų burnos audinių funkcijai.

Subalansuota mityba padeda užtikrinti pakankamą vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų medžiagų kiekį.

Pavyzdžiui, vitaminas C svarbus normaliai kolageno sintezei, o vitaminas D prisideda prie normalios kalcio ir fosforo apykaitos.

Moksliniuose tyrimuose taip pat vertinamas vaisių, daržovių, skaidulų ir kitų mitybos veiksnių ryšys su periodonto sveikata.

Kai kurie tyrimai rodo galimą mitybos įtaką dantenų uždegimo rodikliams, tačiau rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad konkretus maisto produktas gali išgydyti dantenų ligas.

Sveika mityba yra papildoma burnos sveikatos palaikymo dalis, tačiau nepakeičia profesionalaus dantenų ligų gydymo ir mechaninio bakterinių apnašų šalinimo.

 

KOKIE KASDIENIAI MITYBOS ĮPROČIAI PALANKESNI DANTIMS?

 

Dantims palankesnė mityba nebūtinai reiškia griežtus draudimus.

Daug svarbiau laikytis nuoseklių principų.

 

 

Šie nedideli pokyčiai gali padėti sumažinti dažną cukraus bei rūgščių poveikį dantims.

KODĖL DANTŲ APNAŠŲ ŠALINIMAS SVARBUS NET IR MAŽAI VARTOJANT CUKRAUS?

 

Bakterinės dantų apnašos formuojasi nuolat, nepriklausomai nuo to, kiek saldumynų žmogus valgo.

Todėl vien cukraus ribojimo nepakanka gerai burnos higienai.

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną, naudojant minkštą dantų šepetėlį ir fluoro turinčią pastą.

Tarpdančius reikia prižiūrėti atskirai, nes įprastas šepetėlis negali tinkamai pasiekti visų tarpdančių paviršių.

Kasdieniam valymui galima rinktis minkštus TePe šepetėlius, o tarpdančiams – pagal jų dydį parinktas priemones.

Peržiūrėti Herba.lt burnos ir dantų higienos asortimentą.

 

DAŽNIAUSIOS MITYBOS KLAIDOS, GALINČIOS KENKTI DANTIMS

 

1. Nuolatinis užkandžiavimas. Dažnai vartojant cukraus turinčius produktus, dantys patiria pasikartojančius rūgščių poveikio epizodus.

2. Saldintų gėrimų gurkšnojimas visą dieną. Taip cukraus poveikis dantims nuolat kartojasi.

3. Įsitikinimas, kad natūralios sultys visiškai nekenksmingos. Jose yra laisvųjų cukrų, o daugelis taip pat yra rūgščios.

4. Nepakankamas dėmesys produktų etiketėms. Pridėtinio cukraus gali būti įvairiuose kasdieniuose maisto produktuose.

5. Dažnas rūgščių gėrimų vartojimas. Net gėrimai be cukraus gali prisidėti prie dantų erozijos.

6. Per stiprus dantų šveitimas po rūgštaus maisto. Tai gali prisidėti prie emalio nusidėvėjimo.

7. Tikimasi, kad sveika mityba pakeis dantų valymą. Bakterinės apnašos formuojasi net ir laikantis subalansuotos mitybos.

 

PENKI ĮDOMŪS FAKTAI APIE CUKRŲ IR DANTIS

 

1. Dantims svarbus cukraus vartojimo dažnumas. Nuolatinis užkandžiavimas gali skatinti dažnus rūgščių poveikio epizodus.

2. Vaisių sultyse taip pat yra laisvųjų cukrų. Net 100 % sultys nėra tas pats, kas visas vaisius.

3. Gėrimai be cukraus gali būti rūgštūs. Todėl jie ne visada palankūs emaliui.

4. Seilės padeda apsaugoti dantis. Jos neutralizuoja rūgštis ir prisideda prie remineralizacijos.

5. Mityba ir burnos higiena papildo viena kitą. Nei vienas šių veiksnių negali visiškai pakeisti kito.

 

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

 

Ar cukrus gadina dantis?

Cukrus yra svarbus ėduonies rizikos veiksnys. Burnos bakterijos gali panaudoti cukrų rūgščių gamybai, o pasikartojantis rūgščių poveikis skatina emalio demineralizaciją.

Kas blogiau – daug cukraus vienu metu ar dažnas užkandžiavimas?

Abu veiksniai svarbūs. Dažnas užkandžiavimas gali sukelti daugiau rūgščių poveikio epizodų, tačiau bendras cukraus kiekis taip pat turi būti ribojamas.

Ar rūgštūs gėrimai kenkia emaliui?

Dažnas rūgščių gėrimų vartojimas gali prisidėti prie dantų erozijos. Tai gali nutikti net geriant gėrimus be cukraus.

Kada geriausia valyti dantis po valgio?

Paprastai dantis pakanka valyti du kartus per dieną. Po labai rūgštaus maisto ar gėrimų prieš valant gali būti naudinga palaukti maždaug 30–60 minučių.

Kokia pasta tinkama kasdienei apsaugai?

Daugumai suaugusiųjų tinka fluoro turinti pasta, dažniausiai su 1350–1500 ppm fluoro. Pavyzdžiui, TePe DAILY turi 1450 ppm fluoro.

Ar vaikams reikalinga speciali dantų pasta?

Vaikų dantų pasta turi būti parenkama pagal amžių, fluoro koncentraciją ir individualią ėduonies riziką. Taip pat svarbu naudoti amžiui tinkamą pastos kiekį.

Ar vaisiai kenkia dantims?

Sveiki vaisiai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Tačiau dažnai vartojami rūgštūs produktai ir sultys gali turėti įtakos emaliui.

Ar geriau saldumynus valgyti po pagrindinio valgio?

Dažnai taip. Tokiu būdu galima sumažinti atskirų cukraus poveikio epizodų skaičių, palyginti su nuolatiniu užkandžiavimu.

Ar pakanka riboti cukrų, kad neatsirastų ėduonis?

Ne. Taip pat svarbu valyti dantis fluoro turinčia pasta, prižiūrėti tarpdančius ir reguliariai tikrinti burnos sveikatą.

 

Cukraus kiekis, užkandžiavimo dažnumas ir gėrimų pasirinkimas yra svarbūs burnos sveikatos veiksniai.

Dažnas cukraus turinčių produktų vartojimas gali skatinti pasikartojantį rūgščių poveikį dantims ir didinti ėduonies riziką.

Tuo tarpu dažnas rūgščių gėrimų vartojimas gali prisidėti prie emalio erozijos, net jeigu gėrimai neturi cukraus.

Norint sumažinti šias rizikas, verta riboti laisvųjų cukrų kiekį, vengti nuolatinio saldžių užkandžių vartojimo, dažniau rinktis vandenį ir laikytis nuoseklios kasdienės burnos higienos.

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną fluoro turinčia pasta, kasdien prižiūrėti tarpdančius ir reguliariai tikrinti burnos sveikatą.

Herba.lt asortimente galima rasti TePe ir KIN dantų pastų, taip pat dantų šepetėlių ir kitų burnos higienos priemonių.

Dantų sveikatai svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip dažnai valgome bei kaip kasdien rūpinamės burnos higiena.