Žolininkė Ona Ragažinskienė
Ona Ragažinskienė
Vaistažolininkystės raida ir perspektyvos Lietuvoje
Provizorė, biomedicinos mokslų habilituota daktarė Ona Ragažinskienė nuo 2000-ųjų vadovauja Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriui. Jos mokslinių tyrimų kryptis – vaistinių, prieskoninių augalų introdukcija ir aklimatizacija. Mokslininkė tiria vaistinių augalų biologines savybes, atrenka perspektyvias rūšis selekcijai, vaistažolininkystės plėtrai, ieško būdų gausinti vaistinių augalų įvairovę.
Kaip pradėjote tyrinėti vaistinius augalus? Iš ko ir kaip mokėtės juos pažinti?
Jau vaikystėje susipažinau su kai kuriais vaistiniais augalais, kuriuos močiutė augino kaime darželyje ir vadino liaudiškais vardais. Vėliau, mokydamasi botaniką, sužinojau, kad Kondroto šaknis – tai miškinė sidabražolė, pelynas – kartusis kietis, dilgynė – didžioji dilgėlė, radasta – erškėtis, ramunėlė – vaistinė ramunė, šaltmėtė – pipirmėtė. Mokykla turėjo botaninį daržą, kuriame vyko specializuotos botanikos praktikos. Šis augalų pažinimas buvo pagrindas tolimesnėms botanikos, farmakognozijos studijoms tuometiniame Kauno medicinos institute.
Kokia vaistažolininkystės padėtis Europoje?
Vaistinė augalinė žaliava ruošiama iš natūralių augimviečių ir iš pramoninių plantacijų.
Vaistiniams augalams auginti skirti dideli plotai. Prancūzijoje jie sudaro 25000, Ispanijoje – 19000, Vokietijoje – 10000, Australijoje – 4300, Graikijoje – 4000, Nyderlanduose – 2500, Italijoje – 2300 hektarų. Europos šalyse auginama 130–140 vaistinių ir prieskoninių augalų rūšių. Per pastaruosius 20 metų vaistinių augalų auginimas, jų žaliavos perdirbimas tapo rimtu verslu. Vaistažolininkystės renesansas ypač ryškus Vokietijoje ir Lenkijoje.
O Lietuvoje?
Lietuvoje natūraliose augimvietėse vaistinių augalų surenkama daugiau negu užauginama pramoninėse plantacijose. Statistikos duomenimis, per metus vidutiniškai surenkama 85 tonos orasausės vaistinės augalinės žaliavos, kas sudaro 29 procentus per metus perdirbamos šalyje. Didžiausią paklausą turi didžiųjų dilgėlių lapai, mažalapių liepų žiedai, paprastųjų šaltekšnių žievė, miltinių meškauogių lapai, mėlynių ir paprastųjų erškėčių vaisiai.
Pramoninėse plantacijose užauginta vaistinė žaliava sudaro tik 4–6 procentus visos Lietuvoje perdirbamos vaistinės žaliavos. Pramoniniu būdu 3000 ha plote auginami 6–10 rūšių vaistiniai augalai: vaistiniai ramunė, čiobrelis, medetka, valerijonas, melisa, pipirmėtė, rausvažiedė ežiuolė, paprastieji katžolė, kmynas. Lietuva, priešingai nei kitos Vakarų ir Rytų Europos šalys, priskiriama prie šalių, importuojančių vaistinę augalinę žaliavą.
Ar perspektyvus vaistinių augalų auginimas ir jų žaliavos naudojimas Lietuvoje?
Mano nuomone, labai perspektyvus. Vaistinės augalinės žaliavos poreikis kasmet didėja, o paruošų kiekis – mažėja, nes nyksta natūralios vaistinių augalų augimvietės. Lietuvos padėtis geografiniu požiūriu yra unikali: čia ribojasi rytų-vakarų ir pietų-šiaurės arealai, gausu vaistinių augalų rūšių, daugelis jų dėl palankių klimatinių sąlygų gausiai dera. Kuriama vaistažolininkystės strategija ir jos įstatyminis pagrindas. Pastebimai padidėjo studentų, gydytojų, farmacijos ir maisto pramonės specialistų bei visuomenės susidomėjimas vaistiniais, prieskoniniais augalais.
Kodėl šalyje tarp parduodamų vaistinių augalinių preparatų dominuoja importuoti, o iš vietinės žaliavos gaminama mažai?
Lietuva yra vaistinę augalinę žaliavą importuojanti šalis. Sovietmečiu, ypač melioruojant laukus, pasikeitė natūralių augimviečių ekologinės sąlygos, išnyko daug vaistinių augalų rūšių. Vaistinių augalų auginimo pramoniniu būdu valstybė nerėmė.
Pastaruoju metu vaistažolininkystės plėtrą skatina ir Vyriausybė. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įgyvendinimo kryptyse, apibrėžtose žemės ūkio ir kaimo 2007–2013 m. strategijoje, LR Seimo kaimo reikalų komiteto 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimu „Dėl netradicinių žemės ūkio šakų plėtros” įteisinta nuostata remti vaistinių, prieskoninių augalų auginimą ir atitinkamų technologijų diegimą, reikalingos kvalifikacijos specialistų rengimą, vaistinių augalinių preparatų gamybą ir prekybą.
Kaip manote, ar ūkiuose auginamų vaistinių augalų asortimentas plėsis?
Neabejoju. Laukinės augalijos įstatymas nustato racionalų augalų, kurių gamtiniai resursai Lietuvoje yra pakankami, naudojimą. Iš šių vadinamosios pirmos grupės vaistinių augalų paminėtini: paprastieji kraujažolė, šaltekšnis, žemuogė, jonažolė, apynys, kiaulpienė, avietė, šilinis viržis, gudobelė, dirvinis asiūklis, pelkiniai vingiorykštė, gailis, vaistinė plautė, mažalapė liepa, didžioji dilgėlė, bruknė. Jų žaliava renkama natūraliose augimvietėse.
Vaistiniai augalai, pasižymintys ekologiniu plastiškumu, kurių resursai negausūs, bet jie gali būti sėkmingai introdukuojami ir auginami, vadinami antros grupės vaistiniais augalais. Jų rūšys saugomos natūraliose augimvietėse, lauko kolekcijose, o sėklos – genų bankuose ir lauko kolekcijose. Iš šios grupės augalų paminėtini: miltinė meškauogė, didžioji varnalėša, vaistiniai dirvuolė, taukė, valerijonas, šventagaršvė, pavasarinė raktažolė, paprastosios trūkažolė, pakalnutė, raudonėlis, bitkrėslė, putinas, čiobrelis, juodoji tūbė, smėlyninis šlamutis, pakrantinis debesylas, miškinė dedešva, dvimetė nakviša, smiltyninis gyslotis, triskiautis lakišius, plačialapis gyslotis, miškinė sidabražolė, juoduogis šeivamedis.
Reti vaistiniai augalai, nepasižymintys ekologiniu plastiškumu, kurių resursai maži, o nykimą lemia augalo biologinės savybės ir kintanti augimviečių aplinka, vadinami trečios grupės vaistiniais augalais. Jų introdukcija yra sudėtinga, vykdoma mokslinių tyrimų institucijose. Šios grupės vaistiniai augalai: balinis ajeras, kalninė arnika, skėtinė širdažolė, ilgalapė saulašarė, pelkinis pūkelis, plikasis skleistenis, šarkakojis pataisas, plačialapis šaukštis, mėlynasis palemonas, paprastasis amalas.
O kiek laiko vaistiniai augalai jau tyrinėjami šalyje?
Vaistiniai augalai Lietuvoje pradėti tyrinėti XVIII amžiuje, įsteigus Vilniaus universiteto Botanikos sodą. 1923 metais įkūrus Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodą, nuo 1924 metų čia pradėtos kaupti vaistinių ir prieskoninių augalų bei apynių kolekcijos. Jos pasižymi labai didele ne tik rūšių, bet ir genčių įvairove, yra labai vertingos, ypač žinant sudėtingą XX a. šalies istoriją – joks kitas Botanikos sodas negali pasigirti tokiu ilgu augalų introdukcijos ir aklimatizacijos tyrinėjimu, tuo pačių ir tyrimų patikimumu.
Botanikos instituto mokslinėje eksperimentinėje bazėje, sukurtoje 1999 metais, sukaupta apie 140 rūšių vaistinių augalų. Tiriamas vaistinių augalų paplitimas, resursai natūraliose augimvietėse ir eksperimentinėse kolekcijose, augalų ekologinių ir funkcinių ypatybių įvairovė individo, populiacijos, rūšies lygiuose. Klaipėdos universiteto botanikos sode 1994–1997 metaissukurta vaistinių–prieskoninių augalų kolekcija, kuriai pradžią davė VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų kolekcijos. Ji nuolat papildoma savaiminės floros naudingaisiais augalais, ypač augančiais Kuršių Nerijoje ir Baltijos pajūryje, atliekami Lietuvos pajūrio klimato sąlygomis prisitaikiusių svetimžemių vaistinių–prieskoninių augalų tyrimai.
Kokia yra Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vaistinių augalų kolekcija? Kam ji gali pasitarnauti?
Pateiksiu istorinį faktą: karo metais Kauno botanikos sodas buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo, nes prof. K. Grybauskas įtikino vokiečių karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai. Dabar vaistinių, prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijos–ekspozicijos yra mokslinio darbo sudedamoji dalis ir tyrimo objektas – tai tarsi muziejus po atviru dangumi, didelis valstybės turtas. Šios kolekcijos yra šalies nacionalinių genetinių išteklių dalis ir švietėjiška–mokomoji bazė studentams, doktorantams, vaistažolininkystės specialistams bei visuomenei. VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus mokslininkai per 85 – ius metus su kolegomis parengė 35 vaistinių augalų rūšių auginimo rekomendacijas.
Kaip keitėsi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus veikla?
Per pastaruosius dešimt metų ji iš dalies kito. Sprendžiant pagrindinę Botanikos sodams aktualią augalų introdukcijos ir aklimatizacijos problemą, tiriama, kaip įvertinti, saugoti, gausinti ir racionaliai naudoti augalų nacionalinius genetinius išteklius.
Prisidėjome prie vaistažolininkystės plėtros kaimo bendruomenėse, kur 2005-2007 metais vykdyta Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo projektai. VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus specialistai konsultavo jų vykdytojus. Projektai „Retų ir vaistingųjų augalų apsauga ir auginimas Babrunge – vaistažolininkystės skatinimo pavyzdys” ir „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys” teigiamai įvertinti, Babrunge ir Panaroje įkurtos vaistinių augalų kolekcijos, turinčios praktinę ir mokslinę edukacinę reikšmę.
Ar pradėtos auginti ir tirti naujos vaistinių augalų rūšys?
Per pastarąjį dešimtmetį vaistinių augalų kolekcija papildyta 188, prieskoninių ir medingųjų augalų – 29 rūšimis. Mokslinių tyrimų evoliucijai turi reikšmės ne tik naujų vaistinių augalų, bet ir modernių kompleksinių tyrimo metodų paieška ir jų naudojimas.
Dabar tiriami polifenolius kaupiantys, antioksidaciniu aktyvumu pasižymintys, perspektyvūs vaistiniai augalai: krūminė perilė, vaistinė dirvuolė, kanadinė jakštūnė, kilnioji blezdingūnė, krūminė sidabražolė, kininis citrinvytis, paprastasis rapontikas, įvairios paprastosios kraujažolės formos, atskiros vingiorykštės genties rūšys. Plačiau tyrinėti pradėta baikalinė kalpokė.
Ką manote apie gydymosi vaistiniais augalais tradicijas šalyje? Ar gali augalus pažindamas žmogus sau padėti?
Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu suaktyvėjo domėjimasis vaistiniais augalais ir jų gydomosiomis savybėmis. Tačiau medikams ir man nerimą kelia pastaruoju metu plintantis pavojingas reiškinys – žmonių savigyda vaistiniais augalais arba iš jų pasigamintais „vaistais” pagal kaimynų ar populiarių, nerecenzuotų knygų, laikraščių, žurnalų, interneto patarimus, kurių šiuo metu gausu.Žmonės, prieš pradėdami gydytis vaistažolėmis, turėtų konsultuotis su medikais.
-
Karčiųjų kiečių žolės arbata (h. Absinthii) 1,5g N20 EmiliSpecial Price 1,22 € Regular Price 1,62 €
