Žolininkas Juozas Vasiliauskas
Juozas Vasiliauskas
Piktžolės sveikiau už daržoves
Lietuvos fitoterapijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras docentas vaistininkas Juozas Vasiliauskas sako, kad iš žalio lapo – gyvenimo pradžia. Skleisdamiesi, augdami jie sukaupia daug energijos, veikliųjų medžiagų, kurios gali padėti ir žmogui. Jie – puiki dovana, pastiprinimas ir vaistai mums, žmonėms.
Sakydamas, kad piktžolės sveikiau už daržoves,Lietuvos fitoterapijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas akcentuoja maisto natūralumo svarbą: piktžolės auga natūraliai, prisisotina saulės energijos, turi ryšį su žeme, o ne bujoja šiltnamiuose, nedideliuose indeliuose, į kuriuos nustatytu dažniu kapsi maistas.
Respublikos nusipelnęs provizorius ir homeopatų asociacijos garbės narys savo mintis apie gydomąsias augalų savybes, jų taikymą išdėstė vienuolikoje knygų ir pusšimtyje straipsnių. Būdamas septyniasdešimt septynerių vasaromis gimtinėje renka ir džiovina vaistažoles, o šaltuoju metų laiku labai aktyviai dirba, važinėja po visą Lietuvą ir konsultuoja ligonius, skaito paskaitas, rašo straipsnius ir knygas. Jo ir žmonos Danguolės Vasiliauskienės, bene pirmosios Lietuvoje akupunktūros specialistės, mėgstamas posakis byloja, kad gyvenimas mums duotas džiaugtis. Šio džiaugsmo nereikia painioti su beprotiškomis linksmybėmis. Svarbiausia – saikas visame kame ir judėjimas, noras nuolat ko nors siekti.
Vaistažolės anksčiau už vaistus
Alytaus rajone Daugų kaime pasiturinčio ūkininko šeimoje užaugęs Juozas Vasiliauskas savo močiutę Kristiną prisimena su didele pagarba ir vadina ją liaudies gydytoja. Namuose vaistažolių buvo visur: ir palėpėje, ir prie plytos šalia puodų.
Juozas kartu su močiute dažnai išsiruošdavo į pamiškę rinkti pušų ar beržo pumpurų, ankstyvųjų šalpusnių ar pavasarinių raktažolių žiedų bei lapų, liepų, vaistinių ramunių ir šlamučio žiedų, paprastųjų raudonėlių, čiobrelių ir takažolių. Į raistą eidavo spanguolių ir vaivorų, vaistinių valerijonų ir balinių ajerų šaknų. Prisikasdavo ir didžiųjų varnalėšų, paprastųjų varpučių šaknų, prisiskindavo serbentų, šermukšnių ir šaltalankių, kuriuos tėvelis augino, uogų ir lapų.
Šeima kelis kartus per dieną gerdavo vaistažolių arbatas: rytais paprastai – vaistinių ramunių, paprastųjų kmynų, vakarais – pipirmėčių, paprastųjų čiobrelių. Dažnai šaltuoju metų laiku močiutė namiškiams pasiūlydavo mažalapių liepų žiedų, paprastųjų jonažolių, raudonėlių. Pradėjus kuriam sloguoti, tuoj paprašydavo išsiplauti nosį, kosėjant virdavo ankstyvųjų šalpusnių lapų ar pušų pumpurų arbatos ir duodavo pakramtyti alavijo (alijošiaus), česnako. Žiemą ant stalo visada stovėdavo uogienės ir nuplikytų šermukšnio uogų.
Juozui didelį įspūdį darė močiutės gebėjimas gydyti žaizdas. Bene pirmąkart paėmęs dalgį į rankas nejučia užmynė ant jo ašmenų, šis iš pėdos išpjovė didelį gabalą mėsos. Močiutė kaip visada turėjo antpilo žaizdoms gydyti. Dėjo tuopos pumpurų kompresus, žaizda sugijo taip puikiai, kad neliko nė randelio.
Dar būdamas pradinukas Juozas tėvų turėtą knygelę apie vaistinius augalus perskaitė bent dešimtį kartų. Ir pats padarė paprastųjų jonažolių antpilo. Naminuke užpylė surinktus augalus, palaikė dvi savaites, nupylė – ir štai tinktūra vietoj jodo.
Kelią atvėrė gera charakteristika
Kaip turtingi ūkininkai Vasiliauskai slapstėsi, kad išvengtų Sibiro. Neturėdamas kur gyventi Lietuvoje, šešiolikmetis Juozas pats išsiruošė į Kazachstaną. Ten susirado darbą ir praleido puspenktų metų. Labai įsidėmėjo taigos grožį. Kai pavasarį su vietos žolininku kazachu eidavo į taigą vaistažolių, dažnai negalėdavo atsistebėti laukinių augalų žiedų grožiu, tolygiu darželiuose auginamoms rožėms. O vasarą ir rudenį nuostabą keldavo taigos turtai. Kai eidavo per uogynus, nuo batų net sultys tekėdavo.
Dirbo statybose, grūdų sandėlyje. Kai tapo normuotoju, galėjo neblogai gyventi, bet kurti savo ateities svetur nenorėjo, šaukė gimtinė. Grįžus į Lietuvą nebuvo lengva įsidarbinti. Galop buvusios mokytojos vyras pasiūlė padirbėti Daugų statybos remonto kontoroje staliumi. Atidirbo beveik penkerius metus, kurį laiką mokiniu, po to – meistru. Tada geri darbininkai galėjo gauti rekomendacijas mokytis toliau. Direktorius parašė gerą charakteristiką, su ja Juozas patraukė į Kauno medicinos institutą. Pasirinko farmacijos studijas. Manė, kad jos arčiausia vaistinių augalų, kurie jį domino.
Kai baigęs studijas pagal paskyrimą pradėjo dirbti Vilniuje, suprato, kad farmacija jam ne itin prie širdies. Tačiau gyvenimas davė galimybių tobulėti, gilintis į Rytų medicinos subtilybes, tyrinėti vaistažolių alkaloidus ir biologines veikliąsias medžiagas, parašyti mokslinį darbą šia tema. J. Vasiliauskas prisimena svarstymus, kas galėtų vadovauti jo moksliniam darbui. Vilniuje buvo puiki vadovė – liaudies žiniuone vadinta Eugenija Šimkūnaitė, tačiau nebuvo kur atlikti mokslinių tyrimų. Todėl vadovu pasirinko Minsko botanikos-biologijos instituto skyriaus vedėją profesorių Aleksejų Mironenko.
Vaistažolių ryšys su Rytų medicina
Juozas Vasiliauskas labai dėkingas savo žmonai Danguolei, su kuria užaugino tris sūnus, palaikiusiai vyro norą tobulėti ir be priekaištų kartais laikiusiai visas keturias namų kertes. Rašydamas mokslinį darbą Juozas kelis kartus per metus po porą mėnesių išvykdavo į Minską, o Danguolė su pametinukais vaikais spėdavo ir dirbti, ir suktis namuose.
Nepastebimai respublikos nusipelniusio provizoriaus susidomėjimas vaistiniais augalais susiliejo su domėjimusi Rytų medicina, kurį labai palaikė jo žmona Danguolė, akupunktūros studijas baigusi dar 1972-aisiais. Vilniaus 1-ojoje tarybinėje (vėliau Lukiškių) poliklinikoje dirbusi medikė ilgus metus Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo netradicinių gydymo metodų vyriausioji specialistė.
Domėjimasis alternatyviąja medicina ir sveika gyvensena sutuoktinius pakvietė į sveikuolių judėjimą, kuriame abu ir skaitė paskaitas, ir patys sėmėsi žinių. Gal tautiečiai prisimena „Moksle ir gyvenime“Juozo Vasiliausko su netradicinių gydymo metodų profesore Riabova rašytus straipsnius apie ligų diagnostiką pagal akies rainelę ir kitas Rytų medicinos įdomybes, paties docento rašinius apie mumijo, radiolę (auksinę šaknį) ir kitus vaistinguosius augalus? Fitoterapeutui teko dėstyti Rytų mediciną ir mitybą Kijevo gydytojų tobulinimosi institute.
Ligų pradžia – blogas virškinimas
Medikas įsitikinęs, kad sveikatos pamatas – virškinimas. Jeigu skrandis, kepenys, kasa ir žarnynas dirba gerai, užteks energijos, puikiai veiks galva, funkcionuos kraujotaka. Jeigu viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne kaupiasi įvairių toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, XXI amžiaus rykšte vadinamos alergijos.
„Alergija dažniausiai išryškėja, kai sutrinka žarnyno mikroflora. Yra daug mikrobų, kurie sukelia rūgimo ir puvimo procesus, sugraužia gleivinę. Tada alergenai lengvai patenka į kraują“, – pastebi buvęs vyriausiasis respublikos fitoterapeutas, pabrėždamas, kad virškinimas prasideda nuo kramtymo. Kramtyti kiekvieną kieto maisto kąsnį turėtume apie dvi minutes, susikaupę, o ne klausydami radijo ar žiūrėdami televizorių. Tada skrandis geriau virškins, kasa ir kepenys išskirs reikiamų fermentų, nebus puvimo, rūgimo žarnyne. Rūgštinė reakcija palaiko visus organizme vykstančius uždegiminius procesus, yra daugelio mūsų sveikatos bėdų priežastis.
„O mus rūgština baltymai, riebalai, cukrus, visi saldumynai, pastarieji dar ir išvaro kalcį. Organizmas rūgštėja ir daug sportuojant, badaujant“, – pastebi pašnekovas.
Fitoterapeutas sako, kad tik būdamas brandaus amžiaus suprato iš vaikystės žinomo posakio „tulžingas žmogus“ esmę. Nagi tas žmogelis nekaltas, kad yra piktas – jo kepenys prastai dirba, todėl jis intoksikuotas ir piktas. Ne iš esmės toks yra, o todėl, kad ligotas. O jei silpnai dirba kepenys, žmogus neturi energijos atsikėlęs ryte, jį kamuoja nuovargio sindromas.
Kelerius metus įvairiuose Rytų medicinos kursuose pasitobulinęs medikas prisipažino dabar gerai matąs įvairias ligas iš žmogaus veido, judesių, akių ir liežuvio.
Nesinori prieiti ir tai pasakyti? „Tokių minčių kildavo, kai tik mokiausi įvairių diagnozės būdų, dabar įpratau, manau, kad nedera neprašomam žmonėms pasakoti apie jų ligas. Nors kartais juokais paklausiu, kas žmogui į stuburą tiek druskų pripylė.“
Stimuliatorius – pavasarinės žalumos mišinys
Pasak J. Vasiliausko, kad žmogaus medžiagų apykaita būtų normali, jis pastoviai turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias, o mūsų įprastas kasdienis maistas – bulvės, duona, kruopos, žuvis, mėsa ir daržovės – nepadeda apsirūpinti nė puse jų. Kas gali padėti?
Docentas pastebi, kad ta pagalba greta mūsų, o pavasarį ir vasarą – net mums po kojomis.
„Per žiemą organizmas sukaupia daug šlakų, parūgštėja, todėl neturime energijos, tampame vangūs. Tada gali padėti augalai, pirmiausia vadinamosios piktžolės: dilgėlės, kiaulpienės, balandos, žliūgės, šventagaršvės, pavasarinės raktažolės, rūgštynės. Jos valo kepenis, tulžį, inkstus, detoksikuoja visą organizmą, yra puikus vitaminų, mikroelementų, mineralų šaltinis. Šie augalai tinka salotoms, sriuboms, suteikia daug energijos, darbingumo. Labai puiku pavasarį kasdien sukramtyti ir po kelis beržų, juodųjų serbentų ar liepų pumpurus. Jie detoksikuoja inkstus, kepenis, gerina kasos veiklą, atpalaiduoja spazmus. Pavasarį dažnai užkietėja viduriai, o žolių salotos su aliejumi gali padėti to išvengti.“
Fitoterapeutas pavasarį eidamas į darbą Kalnų parke kasdien nusiskindavo po 2–3 raktažolės, dilgėlių, garšvų lapelius, darbe nusiplaudavo ir suvalgydavo. Kaipmat atsigaudavo, pasijusdavo kupinas energijos.
„Iš žalio lapo – gyvenimo pradžia, skleisdamiesi, augdami jie sukaupia daug energijos, veikliųjų medžiagų, kurios gali daug padėti ir žmogui. Jie – puiki dovana, pastiprinimas ir vaistai mums, žmonėms“, – mano docentas.
Žinodamas, kaip puikiai veikia pavasarinių pumpurų ir lapų mišinys, ponas Juozas kone kiekvieną pavasarį jo pasidaro. Prisirinkęs išbrinkusių liepų, beržų, klevų, tuopų, serbentų, aronijų, aviečių, raugekšlių, lazdynų, šaltalankių, šermukšnių, lazdynų, obelų, vyšnių pumpurų ir jų jaunų lapelių (renka kas dvi savaites, nes besiskleisdami pumpurai, lapai prisipildo naujų veikliųjų medžiagų), juos papildo žliūgių, didžiųjų dilgėlių, pavasarinų raktažolių, paprastųjų kiaulpienių, kraujažolių, šventagaršvių, kitų augalų lapeliais, išdžiovina, sumala, sumaišo ir turi puikų pagalbininką organizmui. Įsigijo ir specialų aparatą vaistažolėms malti.
Docentas puikiai prisimena 1991-uosius, kai rašė knygą „Augalai ir sveikata“. Pasimankštinęs ryte papusryčiaudavo, išgerdavo šaukštelį džiovintų augalų mišinio, ir sėsdavo dirbti. Per mėnesį parašė knygą. Nenorėjo nei kavos, nei arbatos, jautėsi kaip reta energingas, švaria galva.
Pasak tradicinės ir Rytų medicinos žinovo, tautiečių įprotis darbe keliolika kartų per dieną parūkyti, išgerti kavos ar kitų stimuliatorių pirmiausia rodo tai, kad jiems trūksta įvairių mineralų, mikroelementų ir kitų veikliųjų medžiagų, todėl sunku susikaupti ir dirbti. Kai organizmas viskuo aprūpintas, žmogus jaučiasi energingas ir džiugus.
Kartumas – sveikata
Paprastąsias kiaulpienes fitoterapeutas vadina pasakiškais augalais. Jos turi daug flavonoidų, puikiai veikia kepenis, virškinimo traktą, detoksikuoja organizmą, valo kraują, labai naudingos sergantiems ateroskleroze, hipertenzija, kitomis kraujotakos ir virškinamojo trakto ligomis. Pasak docento, pavasarį kasdien vertėtų pastiprinti organizmą – suvalgyti 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po5 jų žiedus, vėliau vėl kramsnoti lapus.
Juozas Vasiliauskas ragina nebijoti kartaus jų skonio. Nustatyta, kad kartumo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, taigi kartu gerina mūsų darbingumą, ištvermę. Dar Rytų medicina akcentavo, kad kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina žarnyne puvimo procesus.
Daugiau tokių stebuklingų augalų nėra? Išgirdęs tokį klausimą fitoterapeutas tik nusišypsojo, augalams apibūdinti jam dažnai išsprūsta epitetai „pasakiškas, nuostabus, stebuklingas“, apie kiekvieną jų docentas gali pasakoti kone po valandą.
„Augalų kartumynų, kurie veikia panašiai, yra daug: kartusis kietis (pelynas), trilapis puplaiškis, paprastoji takažolė, kraujažolė, kartusis rūgtis, balinis ajeras, vaistinė šventagaršvė, skėtinė širdažolė. Patartina šių augalų preparatus vartoti patiriantiems stresą, dirbantiems sunkų fizinį darbą ar kenksmingomis sąlygomis, aktyviai sportuojantiems žmonėms. Ne veltui sakoma, kad norintys būti sveiki turėtų mėgti karčią arbatą, nes kartumynai slopina puvimo procesus žarnyne, šalina toksinus iš organizmo.“
O kokias vaistažoles jis laiko svarbiausiomis, kokių vasarą reikėtų prisirinkti kiekvienai šeimai?
„Reikia kartumynų, paprastųjų kmynų, vaistinių ramunių virškinimui gerinti, krapų – kraujo spaudimui reguliuoti, kaštono – kraujagyslėms stiprinti; vaistinių medetkų, paprastųjų jonažolių, čiobrelių, smiltyninių šlamučių, balinių ajerų, didžiųjų ugniažolių, kvapiųjų šalavijų – apsisaugoti nuo mikrobų; paprastųjų kiaulpienių, dirvinių asiūklių, šermukšnių – valyti organizmą; valgomųjų česnakų ir paprastųjų bitkrėslių – varyti kirminams; vaistinių valerijonų, vienapiesčių gudobelių, paprastųjų apynių spurgų, sukatžolių – raminti nervų sistemą, reguliuoti širdies kraujotaką; erškėtrožių, šaltalankių, juodųjų serbentų lapų ir uogų – vitaminų atsargoms papildyti“, – vardija pašnekovas. Pirmoji žmonijos vaistinė buvo pieva ir miškas, jų turtai gali daug padėti ir šiandien. Be to, biologiškai aktyvios augalų medžiagos taip tarpusavyje susijusios, kad tarsi sukurtos specialiai žmogaus organizmui papildyti.
Pagiriamasis žodis augalui
Augaliniai vaistai sudaro 40 proc. visų pasaulyje vartojamų vaistų. Širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti – 80 proc., kepenų ir tulžies ligoms – 70 proc. Fitoterapiniams vaistams dažnai nėra sintetinių pakaitalų, o jie tam tikrais atvejais gali pakeisti sintetinius, ypač tinka gydyti kvėpavimo takų ir virškinimo trakto, kepenų, širdies, nervų ligas, gleivines, kraujotaką, nerimo būsenas, šlapimtakių infekcijas. Vaistažolės vartojamos tiesiogiai gydyti, galeninių preparatų gamybai, kaip žaliava vaistams, gali papildyti ir bazinę terapiją.
„Žmogus yra gamtos dalis ir joje yra visko, ko reikia mūsų sveikatai. Vaistažolės – idealus vaistas, jų struktūra tokia pati kaip ir mūsų, prie augalų veikliųjų junginių mūsų organizmas adaptavosi per tūkstantmečius. Augalai turi vitaminų, mineralų, eterinių aliejų, raugų, pektinų ir kitų komponentų, būtinų normaliai organizmo veiklai, ypač virškinimui, stiprina ląstelių atsinaujinimą, pasotina saulės energija ląstelių baltymus, kai kurios turi antimikrobinių savybių, pasižymi biostimuliuojančia galia. Augalai veikia kompleksiškai, vienas kitą papildo, sustiprina. Dažnai dirbtiniai, net tokios pat sudėties junginiai nėra efektyvūs“, – savo paskaitose dažnai aiškina medikas, pastebėdamas, kad augaliniai vaistai rečiau perdozuojami, nes jų perteklių organizmas lengvai pašalina.
Pasak jo, gamta numatė, kad kiekviename regione būtų augalų, kurie gydo ten gyvenančius žmones. Kituose kraštuose, kur kitoks saulės aktyvumas, kur cirkuliuoja kita energija, ir augalai veikia kitaip. Todėl geriausia gydytis savo krašto augalais. Jų pas mus užtektinai.
Žolininkas pastebi, kad žmones kamuojančios sunkiai pagydomos alergijos, grybeliai, virškinimo trakto bei kepenų negalavimai dažniausiai yra šalutinio cheminių vaistų toksinio poveikio rezultatas.
„Sintetiniai ir augaliniai vaistai turi gerųjų ir silpnųjų pusių, todėl geras gydytojas pacientą turėtų gydyti ir vienais, ir kitais. Uždegimams, infekcinėms ligoms, infarktams, ūmiems kraujavimams gydyti yra pakankamai cheminiųvaistų. Virškinimo trakto, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos, opos, kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ligoms, lengvoms hipertonijos formoms, neurozei gydyti tinka natūralūs. Cheminiai vaistai dažniausiai vieną organą gydo kito sąskaita, o fitoterapiniai veikia švelniai ir lėtai, gydo visą žmogaus organizmą kompleksiškai. Vaistažolės yra puiki profilaktika, ypač tinka vaikams ir lėtinėms ligoms gydyti. Jas geriausiai rinkti saulėtą dieną, po pietų“, – kalba docentas.
Kodėl ne visada veikia?
Vaistažolių žinovas pastebi, kad svarbiausias gydymo tiesas dar prieš 3000 metų suformulavo Asklepijus: pirmiausia padeda žodis, po to – augalai, vėliau – peilis. O Avicena daugiau kaip prieš tūkstantmetį ragino gydytojus nesigėdinti iš liaudies medicinos perimti patikimas priemones.
Ar galima iš knygų mokytis vartoti vaistinius augalus? Pasak fitoterapeuto, imant receptus iš senų šaltinių nedera pamiršti, kad kas tiko tada, gali dabar netikti, nes daug kuo pasikeitė gamtos ir žmogaus struktūra. Ponas Juozas ypač abejoja, ar protingas patarimas kasdien suvalgyti po 2–3 česnako skilteles. Jo eterinis aliejus yra labai stiprus, veikia kepenis. Fitoterapeuto pažįstamas gydytojas sveikuolis, kuris tikėjosi sulaukti šimto metų, numirė penkiasdešimt trejų susirgęs kepenų vėžiu. Viena iš ligos priežasčių, pasak vaistažolių žinovo, galėjo būti įprotis žiemą vasarą kasdien suvalgyti po kelias česnako skilteles.
Dažnai žmonėms, bėdojantiems, kad vaistažolės jų neveikia, J. Vasiliauskas pataria pagalvoti, kodėl taip yra, kur ir kaip jos buvo rinktos, džiovintos: „Organizmą gydymui reikia paruošti. Jei pabersi grūdus į pievą ir lauksi derliaus, nieko gero nebus. Kai gleivinės išburkusios, žmogus geria vaistus, bet jokio efekto nėra, mat vaistinės medžiagos prastai pasisavinamos, praeina kaip pro kiaurą maišą ir pūna, o ne gydo.“
Labai svarbu, kada ir kur augalai rinkti.
„Kad vaistiniai augalai turėtų daugiau mineralų, juos reikėtų rinkti saulėtose pakalnėse, mat nuo kalvelių lietus nuplauna daugiau veikliųjų mineralinių medžiagų. Vietose, kurias pavasarį užlieja vanduo, augantys augalai sukaupia daugiau mineralinių medžiagų, tad jie vertingesni. Puikūs ir miškuose surinkti augalai, nes juos pasiekia mažiau teršalų“, – sako docentas.
Jis nepritaria nuomonei, kad augalų negalima rinkti mieste, tik tai daryti reikėtų nuošalesnėse vietose, toliau nuo transporto ir kitų taršos šaltinių: „Miestuose augantys augalai gal kiek ir užteršti, bet juk ir mūsų maistas, aplinka nėra idealūs. Tik pažiūrėkit, kiek maiste visokių konservantų, stabilizatorių, kitų komponentų su E raide, – vadinasi negalima tokio valgyti? Negalima gyventi užterštoje aplinkoje?”
Žolininkas pataria daugiau dėmesio skirti mitybai, perkant maisto produktus įdėmiai studijuoti etiketėse surašytas jų sudedamąsias dalis. Šiandien žmogui nevalia pasiduoti skonio receptorių apgaulei, jeigu valgant atrodo, kad maistas yra skanus, nereiškia, kad jis – pilnavertis.
Vis tas stresas ir virškinimas
Juozui Vasiliauskui labai keblu konsultuoti ligonius, atėjusius su keliolika kolegų receptų ir klausiančius, ar tiek chemijos nepakenks.
„Tada patariu pabandyti gydytis žoliniais vaistais, jei savijauta pagerės, vėl apsilankyti pas gydytojus ir tartis, kad mažintų vaistų dozes ar juos nuimtų. Nenoriu kištis į tradicinį gydymą. Kai susitvarko virškinimas, kraujo spaudimas, tvarkosi ir širdis, kraujagyslės, visas organizmas“.
Pačiam fitoterapeutui retai tenka kreiptis tradicinės medicinos pagalbos.
„Viršutinių kvėpavimo takų, virškinimo, stuburo, sąnarių ligos nekankina.Prieš kelerius metus buvo pakilęs kraujo spaudimas, išsityręs sužinojau, kad padidėjęs ir cholesterolio kiekis kraujyje. Porą mėnesių gydžiausi sintetiniais vaistais, papildydamas juos žoliniais, po to pradėjau daugiau pasikliauti žoliniais. Ne kartą nusipirkdavau cheminių vaistų, bet padėdavau į šalį ir nevartojau.“
Kokia svarbiausia visų ligų priežastis – nervai ar sutrikęs virškinimas?
„Tai mūsų organizme labai susiję. Kai kamuoja nerimas, nuovargis, trinka ir virškinimas, kitos organizmo funkcijos. Dar prieš porą tūkstantmečių rytiečiai žinojo, kad baimė paralyžiuoja inkstų veiklą, pyktis – kepenų, liūdesys – plaučius, stresas – širdį ir kraujotaką. Dėl nervų, streso susidaro adrenalino perteklius, gaminasi laisvieji radikalai, kurie veikia visas mūsų ląsteles, tirštėja kraujas, mažėja darbingumas, blogėja nuotaika, rūgštėja organizmas, susidaro opos, reumatas ir daugybė kitų ligų“, – aiškina medikas, pacientams dažnai patariantis gerti ir homeopatinių vaistų.
O kuo homeopatija skiriasi nuo fitoterapijos? Juozas Vasiliauskas pastebi, kad fitoterapiniais vadinami pagamintieji iš augalų vaistai. Homeopatiniai taip pat dažniausiai pagaminti iš jų, rečiau iš kitų natūralių produktų, tačiau jie skiesti, jų koncentracija daug mažesnė.
Šeimos gyvenimo būdas
Vaistažolių žinovas ligonių nevengia pamokyti ir elementarių refleksoterapijos ir akupresūros dalykų. Pavyzdžiui, sloguojant spaudyti taškus prie nosies sparnelių, apsnūdimą vyti stipriu delnų trynimu ar masažuojant tonizuojantį tašką pasmakrėje, o prieš miegą stipriai patrinti padus masažuokliu ar bent kietu šiurkščiu kilimu.
„Mūsų delnai, padai ir ausys yra tarsi ambasados, kuriose visi organai turi savo atstovybes, tad stimuliuodami juos stipriname ir visų organų veiklą. Jei kuris nors organas pažeistas, jo taškas delnuose, pade ar ausyje bus skausmingas“, – sako fitoterapeutas, pastebėdamas, kad šiuo klausimu jo mokytoja yra žmona Danguolė.
Ji akupunktūra dažnai gydė ir sūnus. Vyriausiasis Audrius tapo gydytoju, vidurinysis Vytautas – vaistininku, jauniausiasis Laimonas – teisininku.
Tiesa, Audrius, Vytautas ir Laimonas sveika gyvensena ir liaudies medicina beveik nesidomi. „Paprastai tuo susirūpinama tada, kai prispaudžia ligos“, – pastebi Lietuvos fitoterapijos centro vadovas.
77 metų fitoterapeutas džiaugiasi „dar esąs miklus“. Ryte keliasi apie penktą – šeštą valandą, pasimankština, nusiprausia ir kaip visą amžių pradeda dirbti. Sumažėjusiu darbingumu nesiskundžia. Docentas rašo dvyliktąją savo knygą apie vaistinius augalus, bent 2–3 dienas per savaitę važinėja konsultuoti žmonių ar skaityti paskaitų, kone du kartus per mėnesį apsuka po pusę Lietuvos.
„Darau beveik viską, ką siūlo sveika gyvensena: mankštinuosi, vartoju vaistažoles, maisto papildus, pats pasidarau vaistinių augalų mišinių, daug metų nevartoju cukraus, mėgstu medų. Padeda ir genai. Mano močiutė žolininkė gyveno 102 metus, mama – 92, tik tėvelis žuvo jaunas“, – sako vaistažolių žinovas, pastebėdamas, kad brandaus amžiaus žmogus neturėtų stengtis atrodyti jaunas, o tik būti kuo sveikesnis ir gyvybingesnis.
Fitoterapeutas labai dėkingas žmonai, kuri yra bendramintė, rūpinasi šeimos mitybos natūralumu, pilnavertiškumu, produktų derinimu. Pasak Danguolės ir Juozo Vasiliauskų, lietuviai nesupranta papildų, kurie žmogui duoda trūkstamų medžiagų, reikšmės. Jie primena spaudoje skelbtą informaciją, kad devyni iš dešimties japonų vartoja papildus. Japonijoje maistas labai ištirtas, valgydami žmonės tiesiog paskaičiuoja, kokių medžiagų gavo, o trūkstamas papildo maisto papildais. Štai ir rezultatas: nors japonai gyvena labai užterštoje aplinkoje, jų amžius ilgiausias pasaulyje.
Juozo Vasiliausko patarimai
Nuo slogos
Prasidėjus slogai reikėtų gerti daug vaistinių arbatų (ypač vaistinių medetkų, ramunių, paprastųjų raudonėlių) ir jomis išsiplauti nosį.
Į delną įsipilkite arbatos, užspauskite pirštu vieną šnervę, o kita įtraukite arbatos. Į nosį lašinkite praskiestų alavijo (alijošiaus) ar plunksninės kalankės (paleistuvės) sulčių.
Kai skauda gerklę
Pasidarykite stiprios vaistinių medetkų ar šalavijų arbatos ir ja skalaukite gerklę.
Lygiomis dalimis sumaišykite liepų žiedus, paprastųjų aviečių lapus, paprastųjų čiobrelių ir vaistinių melisų, pelkinių vingiorykščių, vaistinių šalavijų žolę. Šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 20–30 minučių pritraukti, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės 4 kartus per dieną.
Nuo kosulio
Lygiomis dalimis sumaišykite vaistinių ramunių, čiobrelių žolę, plačialapių gysločių lapus ir saldymedžio šaknis. Šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite valandai pritraukti ir gerkite 3–4 kartus per dieną.
Organizmui valyti
Lygiomis dalimis sumaišykite kiaulpienių, varnalėšų šaknis, beržų lapus, didžiųjų dilgėlių, trispalvių našlaičių žolę. Šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite valandai pritraukti ir gerkite 3–4 kartus per dieną.
Virškinimui gerinti
Lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų šaltekšnių žievę ir didžiųjų dilgėlių lapus, pusę dalies vaistinių šalavijų lapų. Šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 20–30 minučių pritraukti, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare.
Užkietėjus viduriams
Lygiomis dalimis sumaišykite šaltekšnių žolę, blakinių kalendrų, kmynų vaisius, piliarožių šaknis. Šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite valandai pritraukti ir gerkite 3–4 kartus per dieną.
Miegui gerinti
Senas patikimas vaistas yra vaistiniai valerijonai. Jie ramina, šalina nemigą. Padėti gali ir vaistinių melisų, ramunių, paprastųjų sukatžolių, pipirmėčių žolė, paprastųjų apynių spurgai. Ypač efektyvu kelis augalus vartoti kartu, tada jie papildo vienas kitą. Geriant raminamąsias arbatas pravartu atlikti ir raminančius kvėpavimo pratimus, vandens procedūras.
Sumaišykite lygiomis dalimis vaistinių valerijonų šakniastiebius, paprastųjų apynių spurgus ir pipirmėčių lapus, du šaukštus šių vaistažolių mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 3–4 valandas pritraukti, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.
Arba lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų apynių spurgus, vaistinių valerijonų šaknis, vaistinių melisų ir sukatžolių žolę. Šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 20–30 minučių pritraukti, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare.
Puikiai atpalaiduoja ir vaistažolių vonios. Su džiovintų vaistinių melisų, ramunių, pipirmėčių, sukatžolių žolės ar apynių spurgų nuoviru paruošta vonia gerai atpalaiduoja, tinka neurozės, migrenos atvejais. Su vaistinių ramunių ir mažalapių liepų žiedų nuoviru paruošta vonia ramina, atpalaiduoja, ypač naudinga vakare, suirzus, persidirbus ar nusilpus. Aromatinėmis voniomis rekomenduojama palepinti save 2–3 kartus per savaitę.
Kaip stiprinti imunitetą
Organizmo stiprinimas yra nuolatinis darbas. Būtina pakankamai miegoti, pasivaikščioti gryname ore ir būti gerai nusiteikusiam, gerinti kepenų, virškinimo funkciją, kad organizmas geriau kovotų su virusais. Reikia valgyti svogūnų, česnakų, daug daržovių, vaisių. Imunitetą stiprina rausvažiedės ežiuolės, beržo lapai, bičių produktai, antioksidantai, natūralus maistas.
Pumpurų arbata
Pavasarį 5–10 beržų, aviečių ir liepų pumpurus užplikykite puse stiklinės verdančio vandens, palaikykite 10 minučių pritraukti ir turėsite imunitetą stiprinančios arbatos.
Juozapo arbata
Lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų erškėčių, šaltalankių, didžiųjų dilgėlių, juodųjų serbentų, paprastųjų žemuogių lapus. Šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite valandai pritraukti ir gerkite 3–4 kartus per dieną.
Kiaulpienių stiprybė
Prisirinkite paprastųjų kiaulpienių žiedų ir susluoksniuokite juos stiklainyje su medumi. Šį vaistą laikykite šaldytuve, valgykite jo po šaukštelį 3 kartus per dieną organizmui stiprinti ir valyti.
-
Smiltyninio šlamučio žiedai (flos Herlichrysi arenarii) 40g EmiliSpecial Price 2,77 € Regular Price 3,25 € -
Gudobelės žiedai ir lapai (Crataegi fol. cum annulos) 40g EmiliSpecial Price 2,49 € Regular Price 2,93 €
-
Gudobelės žiedai ir lapai (Crataegi fol. cum annulos) 1,5g N20 EmiliSpecial Price 2,49 € Regular Price 2,93 €
-
Raudonųjų dobilų žiedai (Flores Trifolii pratensis) 40g EmiliSpecial Price 2,77 € Regular Price 3,25 €
