Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė
Jadvyga Balvočiūtė
Vaistininkė, auginanti ir kurianti vaistus
Žinoma žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė dažnai sako, kad gamta – pilna vaistų, tik receptų prie jų nėra, reikia juos pažinti ir jų prisirinkti. Tad kodėl mažai kas pažįsta vaistinius augalus, nors sirgti nenori niekas?
Aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė prieš aštuoniolika metų tapo ūkininke ir Mažeikių rajone ekologiškai augina vaistažoles, gamina arbatas. Kauno medicinos universitete baigusi Farmacijos fakultetą ji penkeriusmetus dirbo provizore vaistinėje, vėliau – dvidešimt metų Botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijoje. Po to grįžo į gimtinę ir paniro į vaistinių augalų pasaulį.
Ūkininkauti paragino farmacijos studijos
Žolininkė sako, kad augalai ją domino nuo pat mažens, o farmacija – tik nuo paauglystės. Ponia Jadvyga puikiai prisimena, kaip maža žavėjosi viena seniausių šalyje Viekšnių vaistine ir joje dirbusiu farmacininku Juozu Aleksandravičiumi bei pradinės mokyklos darželyje augusiais nematytais augalais, kurių pavadinimus sužinojo tik paaugusi. Galbūt tai ir paskatino ją studijuoti farmaciją? Jeigu ne šie mokslai, vargu ar būtų išdrįsusi kurti vaistažolių arbatas.
„Baigti farmacijos mokslai kone įpareigojo mane tai daryti. Norėjau ne tik kalbėti apie vaistinius augalus, juos propaguoti, bet ir ką nors konkretaus nuveikti, kad žmonės geriau pažintų vietinius vaistinius augalus, dažniau juos vartotų, galėtų įsigyti vaistinėse, žodžiu, rinktųsi optimalesnį gydymosi variantą“, – sako vaistažolių žinovė.
Ji įsitikinusi, kad neapsirinka tas gydytojas, kuris pacientui skiria ir augalinių, homeopatinių vaistų.
„Kol kas šie vaistai vartojami kartu su cheminiais, gal netrukus cheminiai vaistai tik papildys augalinius. Visame pasaulyje grįžtama prie žolelių“, – pastebi pašnekovė.
Pasak jos, retas vaistininkas nepažįsta vaistažolių. Bet daugelis mažai jomis domėjosi ir cheminius vaistus žino geriau nei natūralius. Nemažai medikų nepakankamai vertina žoleles, nes nėra su jomis gerai susipažinę. Be to, šalyje beveik nebeliko specializuotų vaistažolių vaistinių.
Krikšto mamos pėdomis
Ponia Jadvyga prisimena, kaip mama ją vaikystėje gydė aviečių, liepų žiedų arbatomis. Žolininkė sako, kad domėjimąsi vaistažolėmis ji galėjo perimti iš dėdienės, savo krikšto mamos Uršulės, nors vaikystėje su ja daug nebendravo, kartu nė sykio nežoliavo, apie vaistinius augalus nesikalbėjo. Tai, kad oficialiai nedirbusi dėdienė buvo žolininkė, gydė žmones ir veždavo į Mažeikių turgų pardavinėti vaistinių augalų, sužinojo tik suaugusi. Tačiau prieš dėdienės mirtį jos dar spėjo daug atvirai pasikalbėti apie gydymą vaistiniais augalais. Kalbėjosi jau ne kaip susidomėjusi mokinė su mokytoja, o kaip dvi specialistės, norinčios rasti atsakymus į daugelį jas dominančių klausimų.
Žolininkė įsitikinusi, kad gamtoje yra vaistų nuo visų ligų. Vaistiniai augalai gali daug padėti net sergantiesiems onkologinėmis ligomis, kai tradicinis gydymas būna neveiksmingas. Bėda tik, kad žmonės gyvena tarsi užrištomis akimis, šių vaistų nepažįsta ir nepripažįsta, nesigydo pajutę pirmuosius ligų simptomus. Pašnekovė mano, kad vaistažolės turėtų būti vartojamos gydyti visoms ligoms kartu su cheminiais vaistais. Parinkti jas, žinant tikslią medikų nustatytą diagnozę, nėra sudėtinga.
Kasmet – tonos vaistažolių
Ponios Jadvygos namai, daržinė, ūkinis pastatas bei klėtis visais metų laikais kvepia džiovintais žolynais. Moteris savo ūkyje ekologiškai augina kelių šimtų pavadinimų vaistinius augalus, vaistažoles su talkininkais renka visus metus, jau žiemą pradeda rinkti medžių pumpurus.
Apie trečdalį vaistažolių savo arbatoms ji užaugina, du trečdalius – surenka. Augalų rinkti ponia Jadvyga su talkininkais eina į miškus ir pievas. Pernai ji prisidžiovino 8 tonas sausų vaistažolių. Tam reikėjo penkis kartus daugiau žalių augalų.
Pasak vaistiniais augalais susidomėjusios farmacininkės, rinkti vaistažoles ne taip sudėtinga, kaip džiovinti. Jos verslo širdis – džiovykla. Prieš porą metų su Europos Sąjungos parama ji įsirengė naują ūkinį pastatą, pernai savo lėšomis – naują džiovyklą. Ekologinio vaistažolių ūkio savininkė su talkininkais augalus apvytina daržinėje ar lauko džiovyklose, tada neša į šildomą džiovyklą, kur baigia džiovinti. Mat vaistažolės džiūsta labai netolygiai: paprastųjų čiobrelių žolė gali išdžiūti per parą, o didžiųjų ugniažolių žolei, vaistinių medetkų, paprastųjų kaštonų žiedams kartais ir savaitės nepakanka.
Ekologinio vaistažolių ūkio savininkė džiaugiasi, kad dabar dirbti daug patogiau, tik atsidūsta, jog tam, kad džiovykla dirbtų pilnu pajėgumu, reikia daugiau investicijų.
Daugiau kaip 600 augalų kolekcija
17 hektarų užimančiame ekologiniame Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkyje yra maždaug 600 augalų kolekcija. Žolininkė pastebi, kad daug žmonių augalų nepažįsta, be to, tas pačias vaistažoles skirtinguose Lietuvos regionuose vadina labai įvairiai, todėl jai apie augalus sunku kalbėti su kitais. Ta vaistažolių kolekcija, kurioje prie augalų įbesta po lentelę su nuorodomis, kaip jie vadinami lietuviškai ir lotyniškai – tarsi vertėjas ar vadovėlis, kad atėjęs žmogus pamatytų, kaip atrodo jam reikalingas augalas, kokiai augalų šeimai jis priklauso, iš kur yra kilęs, kokios svarbiausios jo gydomosios savybės. Čia žmonės dažnai ir konsultuojasi juos dominančiais klausimais.
Augalų kolekcija dažniausia domisi moksleiviai. Per metus J.Balvočiūtės ūkyje apsilanko daugiau kaip pusšimtis įvairių ekskursijų. Dažnai vaikai ar suaugusieji, pamatę jiems gydytis tinkamus augalus, labai nustemba – juk tą žolelę pažįsta, ji prie jų namų auga. Apsilankiusiuosius žolininkė dažnai paragina vyresnių žmonių paklausinėti, kaip jie vartojo žoleles ir stengtis išsaugoti senas augalų rūšis – jos natūralios, nepakitusios, nemodifikuotos.
„Reikia stengtis, kad kuo daugiau žmonių pažintų vaistinius augalus. Kodėl jie turi ieškoti žolininkų ir pirkti vaistažolių, jeigu gali jų prisirinkti patys? Kiekvienam geriausi yra gimtinėje užauginti maisto produktai ir vaistiniai augalai. Gamta jomis turtinga, tereikia prisirinkti švarioje vietoje tinkamu laiku“, – sako ponia Jadvyga, atsidusdama, kad jos augalų kolekcijos nėra tokios tvarkingos, kaip norėtų.
Nauji ir papildyti receptai
Prieš aštuoniolika metų grįžusi į gimtinę Jadvyga Balvočiūtė pradėjo auginti vaistinius augalus, o maždaug prieš dvylika pradėjo kurti vaistažolių arbatų receptus ir gaminti arbatas.
Kodėl tai sumanė?
„Augalais domėjausi visą amžių, daug apie juos skaičiau. Norėjau tautiečiams pateikti vaistažolių mišinių vien iš vietinių žaliavų, mat dažnai receptuose būna egzotinių augalų, kuriuos galima pakeisti vietiniais. Pasitariau su Antano Biržiškos sveikatos namų vyr. gydytoja Aušrele Gurauskaite, sulaukiau jos pritarimo. Tariausi ir su Lietuvos žiniuone vadinta šviesios atminties Eugenija Šimkūnaite, ji peržiūrėjo receptūras“, – prisiminė farmakognostė, dabar jau pati konsultuojanti, kaip gydyti vaistažolėmis.
Ji savo vaistinių augalų arbatas skirsto į tris rūšis: paruoštas pagal iš kur nors paimtus receptus, savo pačios sukurtus receptus ir savo nuožiūra pakeistus, dažniausiai papildytus vietiniais vaistiniais augalais, receptus.
Ponios Jadvygos vaistažolių mišiniai, kuriuos „Kulinarinio paveldo fondas“ pripažino šalies kulinariniu paveldu, vadinami maistinėmis arbatomis su atitinkamais numeriais, įvardijančiais, kada jie naudotini. Arbatomis prekiauja ir vaistinės, ir parduotuvės.
Asmeninė patirtis
Kaip pati ponia Jadvyga rūpinasi savo sveikata? „Daug pastangų tam kol kas neprireikė. Tiesiog gyvenu taip, kaip man priimtina, ten, kur man gera – savo gimtinėje, dirbu mielą darbą, stengiuosi sutarti su namiškiais, padėti kitiems, pažįstu gamtą. Nemažai būnu lauke, norėčiau dar daugiau laiko praleisti gamtoje“, – sako žolininkė.
Ji prisipažino sirgusi gelta, tad jos kepenys nėra sveikos, pavalgiusi riebiai prastai jaučiasi. Todėl stengiasi savo kepenims ir skrandžiui padėti margainių, pipirmėčių, trūkažolių arbatomis.
„Kaip 65-erių metų sulaukusi moteris turiu ir kraujotakos problemų, todėl neretai užsiplikau paprastųjų kaštonų ir gudobelių žiedų, geltonžiedžių barkūnų, burnočių, rasakilų žolės, beržų lapų“, – sakė pašnekovė.
Ji labai mėgsta pipirmėtes. Sako, kad šios vaistažolės gerai malšina troškulį, gerina kepenų veiklą bei virškinimą, slopina vidurių pūtimą, atstato nervų sistemos pusiausvyrą, žodžiu, yra puikios sveikatos pagalbininkės.
Pasak vaistinių augalų žinovės, Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, augalai nėra pilnai ištyrinėti, tiksliai nežinome, ko juose yra. Tačiau paprastai nežinome ir to, ko trūksta mūsų organizmui, o žolės duoda galimybę jam pasisotinti daugybe reikalingų medžiagų.
Žinoma ne tik Lietuvoje
J. Balvočiūtę susiranda ir pagalbos prašo įvairių ligų kamuojami žmonės, ji ligoniams parenka gydymą papildančių žolelių mišinių. Pasak žolininkės, vaistažolių arbatų reikia duoti sergantiesiems visomis ligomis – jei daugeliui žmonių nuo jų pasidaro lengviau, argi ne puiku.
Kokioms ligoms gydyti vaistažolių žmonės prašo dažniausiai? Pasak ponios Jadvygos, ypač daug žmonių prašo vaistinių augalų virškinimui ir kepenų darbui gerinti, padidėjusiam kraujo spaudimui ir skrandžio rūgštingumui mažinti, kosuliui, klimakso negalavimams, mastopatijai, prostatos padidėjimui įveikti, padedančių valyti organizmą, lieknėti.
Žolininkė sako, kad kebliausiai pasijunta išgirdusi prašymą gydyti nuo alkoholizmo. Mat jeigu žmogus pats nenori pasveikti nuo šios blogybės, jokios vaistažolės negali padėti. Šiuose žodžiuose slypi ir kartoka ponios Jadvygos gyvenimo patirtis, kasdien matomos žmonių bėdos.
Praktinės pastabos
Kodėl Jadvyga Balvočiūtė kiekvienam pacientui siūlo 5–20 vaistažolių mišinius, o ne vieną ar kelias vaistines žoles?
„Komponuodami mišinį iš daugelio vaistažolių, turime galimybę pasinaudoti įvairesnėmis jų gydančiomis savybėmis bei atspalviais, vartoti visapusiškiau veikiančią ir organizmą stiprinančią arbatą“, – aiškina žolininkė.
Pasak jos, pasirinkdami vaistažoles kasdienei arbatai ir gydydamiesi peršalimo ligas, žmonės turėtų vadovautis ir nuojauta. Jeigu mėgsta kelių vaistažolių arbatas, nereikėtų nerimauti, kad jos gali pakenkti. Tik nereikia gerti vienodos labai stiprios vaistažolių arbatos daugiau kaip tris kartus per dieną ir bent kas 10 dienų daryti pertraukas. Svarbu stebėti save, organizmas įvairiais ženklais (pykinimu, nenoru gerti) pasako, kad jam vaistažolės ar jų dozavimas netinka. Jeigu sergant nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia. Taip organizmas pataria, kaip tinkamiau elgtis, įspėja, kad tuo metu negali dėmesio skirti virškinimui.
Žolininkė mano, kad vaistažolių rinkimas gali tapti žmonėms džiugia veikla, o kiekvienos šeimos vaistinėlėje praverstų vaistinių ramunių, dilgėlių ir pipirmėčių žolė, gysločių, kiaulpienių ir gervuogių lapai, alyvų ir kaštonų žiedai (pastaruosius reikia vartoti ribotai, nes jie stipriai skystina kraują), paprastųjų rykštenių, pakeičiančių nykstančias miltines meškauoges, žolė.
„Ruošdami vaistažolių mišinius visas žoles ir šaknis susmulkiname ir sumaišome. 1–2 šaukštus arbatos mišinio užplikome puse litro vandens, palaikome 30 minučių arba 2 valandas (jei joje yra šaknų ir šakniastiebių) ir geriame dažniausiai prieš valgį 3 kartus per dieną. Jeigu arbatos sudėtyje yra dilgėlių, geltonžiedžių barkūnų žolės, kaštonų žiedų, geriant arbatą po 10–15 dienų reikia daryti pertrauką, kad nepadidėtų arba nesumažėtų kraujo krešumas. Jonažolių vasarą nereikia dėti į arbatas, nes šios vaistažolės didina mūsų organizmo jautrumą ultravioletiniams saulės spinduliams“, – sako farmacijos specialistė, pridurdama, kad vaistažolių arbatas tinka skaninti medumi, tik jo nepatartina dėti į karštą užpilą, nes dingsta vaistinės savybės.
Burtai ir ilgos kasos
„Aš tik parenku augalus, konsultuoju žmones, kaip gydytis. Gydo augalai, o ne aš“, – kukliai sako ponia Jadvyga.
Kodėl žolininkės tautiečių dažnai vadinamos žiniuonėmis, burtininkėmis?
„Liaudies medicinos žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, mat nedaug žmonių galėjo atsakingai jomis naudotis, tam reikėjo įsigilinti. Tuo pačiu tai buvo labai svarbu visai bendruomenei, todėl daugiau žinančius ir vadino burtininkais, žiniuoniais, pribuvėjomis. Vystantis farmacijos ir kitiems mokslams, empirinis žinojimas buvo paneigtas, palengva nyko po nepasitikėjimo ir užmaršties skraiste. Tačiau mokslo ir technikos amžiuje žmonės vis tiek ilgisi šimtametes paslaptis įkūnijančių spalvingų asmenybių ar net nori patys jomis būti. Tik kas pasvers, kiek kas tam yra pašauktas. Aš niekad nesijaučiau esanti žiniuonė, burtininkė ar ekstrasensė, taip vadinama tikrai jausčiausi „ne savo rogėse“, meluojanti. Esu vaistininkė ir siūlau mūsų turtingos gamtos žoleles tautiečių sveikatai palaikyti“, – sako ponia Jadvyga.
Ji iš visų šalies medikų ir farmacininkų išsiskiria ilgomis storomis kasomis. Kaip dera liaudies medicina ir ilgos kasos? „Augdama turėjau storas kasas, tėvelis prisakė jų nekirpti. Paklausiau“, – nusišypsojo žolininkė, pridūrusi, kad susipinti kasą ar padaryti kuodą jai atrodo lengviau negu kas mėnesį lankytis kirpykloje. O vaikščioti susivėlusi ji nenori.
Dukterų pagalba
Garsiai žolininkei talkina ir abi dukros, kurias ji viena užaugino po skyrybų su vyru. Viena jų, Rūta Kučinskaitė, Dailės akademijoje baigė tapybos specialybę, kita, Eglė Kučinskaitė – Veterinarijos akademijoje įgijo veterinarijos gydytojos specialybę, vėliau dar tapoir visuomenės sveikatos specialiste.Ponia Jadvyga – jau ir penkiolikmetės Austėjos ir septynmečio Vakario močiutė.
Žolininkės dukra Eglė ėmėsi ekologinio ūkio apskaitos ir buhalterijos, Rūta dažnai su vaistažolėmis išsiruošia į įvairias muges ir kitus renginius, padeda mamai apipavidalinti stendus, paruošti vaizdinę medžiagą, etiketes, dailiau sutvarkyti ūkio aplinką, atskiras patalpas. Jos žvilgsnio ir rankų dažnai prireikia mažumėlei jaukumo sukurti. Tik Rūta abejoja, ar ilgai tai darys – ji labai nori tapyti.
Ponia Jadvyga tikisi, gal kada nors ateis toks laikas, kai ji galės tik konsultuoti žmones ir domėtis vaistažolių receptais, nesirūpindama vaistažolių ūkio reikalais.
Tačiau akivaizdu, kad šis jai vis tiek rūpės. Žolininkė pastebi, kad jos planuose – edukacinė veikla moksleiviams ir kitiems norintiesiems, juk tai, ką žinai, nedera laikyti užslėpus. O norinčiųjų susėsti prie stalo naujajame Jadvygos Balvočiūtės ekologinio ūkio ūkiniame pastate, pasiklausyti jos paskaitų įvairiuose renginiuose niekada netrūksta. Dieve duok poniai Jadvygai sveikatos ir energijos.
Jadvygos Balvočiūtės patarimai
Nuo slogos
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar sloguojate peršalę, ar dėl alergijos. Jeigu priežastis pirma, iš vakaro karštame vandenyje pamirkykite kojas ar išsimaudykite karštoje vonioje, išgerkite valerijonų šaknų, pušų ar eglių spyglių, karklų žievių arbatos.
Kai sloga komplikuojasi
Sinusitui gydyti pasidarykite vaistažolių mišinį lygiomis dalimis iš kaštonų ir šeivamedžių žiedų, tamsiųjų plaučių, jonažolių, didžiųjų debesylų, vaistinių isopų (juozažolių), paprastųjų rykštenių ir didžiųjų ugniažolių žolės, pelkinių vingiorykščių lapų.
Prakaitavimas veja ligą
Peršalę, gripuodami pasidarykite vaistažolių mišinį lygiomis dalimis iš didžiųjų debesylų, rausvažiedžių ežiuolių, vaistinių isopų (juozažolių), šilinių viržių, pelkinių vingiorykščių ir menturinių dedešvų žolės, paprastųjų aviečių ir vaistinių šventagaršvių lapų, balzaminių tuopų arba drebulių pumpurų.
Kai puola peršalimo ligos, pirmiausia būtina gerai išprakaituoti. Daug žolelių skatina prakaitavimą. Geriausiai žinoma – avietė. Tinka jų vaisių ar uogų, lapų arbata. Ji bus veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais, liepų žiedais. Šie labiau skatina prakaitavimą sumaišyti lygiomis dalimis su paprastųjų kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolių žole, šeivamedžių žiedais.
Jei neturite jokių prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tinka bet kokios kvapiosios žolelės. Išgėrę karštos vaistažolių arbatos, pamirkę kojas karštame karklų žievių nuovire ar vandenyje su druska (geriausiai tinka jūros druska), garstyčiomis, gulkitės prakaituoti. Išprakaitavę persirenkite sausais rūbais ir pagulėkite.
Kai peršti gerklę
Peršalus dažniausiai pradeda perštėti, skaudėti gerklę. Jei nieko nedarysite, pradėsite ir kosėti. Gerkite plaučių, vingiorykščių, debesylų, svilarožių, dedešvų žolės, liepų ar šeivamedžių žiedų, svilarožės lapų arbatą. Į ją berkite sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi ir priešuždegiminių savybių.
Kosuliui įveikti
Nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių. Didžiųjų debesylų, pavasarinių raktažolių šaknų nuoviras gydo uždegimus, lengvina atsikosėjimą ir vartojamas bronchitui, tracheitui gydyti, o debesylų ir šalpusnių lapų mišinys mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos plaučių, šventagaršvių, gysločių žolės arbatos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.
Įsisenėjusiam kosuliui gydyti pasidarykite vaistažolių mišinį iš didžiųjų debesylų ir tamsiųjų plaučių žolės, juodauogių šeivamedžių ir raktažolių žiedų, šalpusnių žiedų arba lapų, dilgėlių ir vaistinių šventagaršvių lapų
Stiprinkime organizma
Peršalimo ligų paprasčiau išvengti negu jas išvyti. Veiksminga imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė – rausvažiedė ežiuolė. Arbatinį šaukštelį jos žolės užpilkite stikline verdančio vandens, pusvalandį palaikykite pritraukti, tada nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį.
Kasdien galima pasigaminti arbatos iš paprastųjų kiečių, šventagaršvių, stumbražolių žolės, bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų, šaltalankių, beržų lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulių pumpurų.
Arbatos virškinimui gerinti
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui ir opaligei
Avižų, kraujažolių, valerijonų ir dedešvų žolės ar šaknų, mėlynžiedžių liucernų (arba kitų ankštinių augalų, pvz., saldžialapių kulkšnių) žolės, liepų žievės ar lapų arba raudonųjų dobilų žiedų, burnočių, geltonžiedžių barkūnų žolės, vaistinių ramunių žiedų imame lygiomis dalimis, didžiųjų ugniažolių dvigubai mažiau kaip kitų vaistažolių.
Esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui
Kiaulpienių, paprastųjų trūkažolių, kraujažolių, pipirmėčių, vaistinių šventagaršvių, paprastųjų ar karčiųjų kiečių, jonažolių žolės, puplaiškių žolės ar šaknų, ajerų šakniastiebių, bruknių lapų, erškėčių, aronijų vaisių imame lygiomis dalimis.
Kepenų darbui gerinti
Paprastųjų kiečių, kraujažolių, puplaiškių, kiaulpienių, šventagaršvių žolės, margainių žolės ar vaisių, erškėčių vaisių, trūkažolių šaknų imame lygiomis dalimis, bitkrėslių žiedų – perpus mažiau nei kitų vaistažolių. Šią arbatą galima gerti, jei nėra padidėjusio rūgštingumo. Jei rūgštingumas padidėjęs, maždaug pusvalandį prieš valgį reikėtų išgerti arbatos nuo padidėjusio rūgštingumo, o po 10 min. – arbatos kepenų darbui gerinti.
Nuo chroniško pankreatito
Paprastųjų kiaulpienių, raudonėlių, kraujažolių, trūkažolių, vaistinių isopų (juozažolių), trilapių puplaiškių, dirvinių asiūklių žolės, vaistinių ramunių žiedynų, dilgėlių, šventagaršvių lapų, balinių ajerų šakniastiebių imame lygiomis dalimis.
Kaip ruošti arbatas?
Desertinį šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pusvalandį palaikykite pritraukti. Jeigu vaistažolių mišinyje yra vaistinių augalų šaknų ar margainio sėklų, pritraukti jį palikite 2 valandoms. Tada nukoškite ir gerkite. Dažniausiai vaistinės arbatos geriamos maždaug pusvalandį prieš valgį, o gerklei gydyti, nuo kosulio – pavalgius.
-
Karčiųjų kiečių žolės arbata (h. Absinthii) 1,5g N20 EmiliSpecial Price 0,81 € Regular Price 1,62 €
