Žolininkė Danutė Kunčienė
Danutė Kunčienė
„Žolinčių akademijos“ vadovės sveikatos credo
Danutė Kunčienė dažnai sako, kad pasaulio Sutvėrėjas taip rūpinasi žmogumi, kad sukūrė žolelių kiekvienai ligai gydyti. Turime tik jas pažinti ir būti dėkingi, stengtis patys ką nors daryti, kad Žemėje būtų švariau ir šviesiau. Kai džiaugiamės gyvenimu, šypsomės, mūsų imuninė sistema stiprėja.
„Pasaulio Sutvėrėjas taip rūpinasi žmogumi, kad sukūrė žolelių kiekvienai ligai gydyti. Turime tik jas pažinti ir būti dėkingi, stengtis patys ką nors daryti, kad Žemėje būtų švariau ir šviesiau”, – sako 2007-aisiais įkurtos „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, vadovaujanti ir Kauno sveikatos klubui „Šermukšnėlė“ bei Panemunės bendruomenės sveikatos mokyklai. Moteris tvirtai tiki, kad sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis (ryšys su gamta, judėjimas bei meditacijos, sveikas maistas, organizmą stiprinantys vaistiniai augalai) yra labai dosnus ir neišsemiamas.
Kas ta laimė ir sveikata
Danutė Kunčienė mano, kad ligos – mūsų mokytojos. Liga duodama tam, kad žmogus sustotų ir pagalvotų, kodėl taip nutiko, ką reikia keisti, kad išeitų iš užburto rato. Maži vaikai dažnai serga, kad keistų suaugusiųjų elgesį, sulauktų daugiau meilės ir dėmesio, brandūs žmonės – kad sustotų ir susimąstytų apie gyvenimą bei savo vietą jame.
Pirmuosius sveikatos išbandymus Danutė patyrė anksti, sunkiai susižeidė būdama vos šešerių metų. Vėliau, vos sulaukus dvidešimt ketverių, vėl sušlubavo sveikata, užpuolė augliukai, kasos ligos, širdies negalavimas, žarnyno negalia.
„Nuo gimimo gyvenu kiek kitaip nei daugelis, jaučiu ryšį su medžiu, žole, aplinka. Buvo metas, kai įstrigau bėgdama – darbai, namai, reikalai – vėl gavau gyvenimo pamoką – ligą, stabtelėjau. Dabar jaučiuosi laiminga, tikiu, kad žmogaus galimybės neribotos, tik mes jų nežinome ir neatskleidžiame“, – pasakoja Klaipėdos rajone, Katkų kaime užaugusi Danutė.
Kas yra laimė ir sveikata? Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės, tai vidinė žmogaus ramybė. Ji nenukrenta iš dangaus, o ateina tobulinant save. Dažnai žmogus atrodo ramus, o viduje kunkuliuoja nepasitenkinimu. Būtina išmokti būti ramiam. Tam reikia įsiklausyti į save, gamtą, visą kūriniją, išmokti medituoti, o tada nutinka įdomių dalykų, tarsi savaime ateina geriausi sprendimai, rikiuojasi palankiausios aplinkybės ir įvykiai, ko neįmanoma patirti gyvenant minčių ir siekių chaose.
Ponia Danutė mano, kad vidinės ramybės lengviausia mokytis gamtoje. Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje jie yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokios vidinės ramybės, galima daug ką nuveikti. Tad norinčiam būti sveikam ir laimingam žmogui pagrindinė užduotis – išmokti pajusti vidinę ramybę. Pradžioje – nors kelioms valandoms, vėliau – vis ilgesniam laikui.
Koks puikus kiekvienas rytas
Nurimus savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka. Ponia Danutė pastebi, kad kiekvienas rytas yra nuostabus. Juk puiku, kad tamsą nutvieskė šviesa, išvydome aušrą ir saulutę. „Žolinčių akademijos“ vadovė maldele pasisveikina su Saule, tačiau jos pagarsinti nenorėjo. Tai labai asmeniška, be to, svarbu ne žodžiai, o esmė.
„Pasakykime: „Saulyte, aš tave myliu“, kaip mūsų protėviai nusiėmę kepurę pasisveikinkime su saule, javais, vandeniu, motinėle žeme – daug geriau jausimės“, – sako sveikuolė.
Tada ji plačiai atidaro langą, nusišypso sau ir pasauliui, atlieka keletą tempimo pratimų, nusiprausia, išsivalo dantis, liežuvį ir išbėga į mišką. Ponia Danutė įsitikinusi, kad žmogus negali būti sveikas, jei nesirūpins savo oda – jos nenupraus, nepaglostys, neapsitrins šlapiu rankšluosčiu ir nepabus be apdaro – oro vonių. Tada pagerėja kraujotaka, oda kvėpuoja. Odai oras ir vanduo ne mažiau svarbu nei kremai. O mes neretai nenupraustą odą užmūrijame kremu, nė nepanagrinėję jo sudėties. Mes nenorim valgyti chemijos, ir oda jos nenori.
Kasdien reikėtų nusiprausti ne tik burną, veidą, akis, ausis, bet ir bambą, nosį, liežuvį. Mokslininkai natūropatai neseniai prabilo apie svarbią žmogaus energetinę zoną – bambą. Kai joje yra nešvarumų, energijos apykaita blokuojama. Todėl bambos priežiūra turi būti nepriekaištinga ne tik kūdikystėje, bet ir visą žmogaus amžių.
Būtina judėti
Danutė Kunčienė su vyru Vydu gyvena Kaune, Panemunėje, netoli Nemuno. Tad nusipraususi ir pasimankštinusi namuose išbėga pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu po Panemunės šilą. Čia pasikalba su paukščiais, medžiais, atlieka kvėpavimo pratimų, intensyviau pasimankština. Šaltuoju metų laiku saulei tekant moteris dažnai jau būna įveikusi kelis ar net dešimtį kilometrų.
„Žolinčių akademijos“ vadovė dažnai pabrėžia, kad judėti yra labai svarbu, žmogus gyvena tol, kol juda. Net žmogaus siela atsiskiria nuo kūno su judesiu – paskutiniu atodūsiu.
Gerai pasimankštinusi ir suprakaitavusi ji neria į Nemuną. Maudosi nepaisydama nei metų laiko, nei oro ir, kaip pati teigia, tuo visai dienai pasisemia energijos. Tačiau visiems to daryti nepataria. Visi žmonės skirtingi, vieniems ledinės maudynės tinka, kitiems – lėtesnio būdo, nuolat drebantiems – netiks. Tokiems geriau grūdintis kitaip – apsitrinti drungnu vandeniu ar palįsti po kontrastiniu dušu. Vasarą gera pavaikščioti po rasotą žolę, žiemą – puriu sniegu. Vieniems reikia aktyvios mankštos, kitiems – ramesnės, bet kas rytą, vos pabudus, gerai išsirąžyti būtina kiekvienam. Judėjimas, fiziniai pratimai taip pat būtini visiems, tik reikia pasirinkti tokius, kurie teiktų malonumo. Svarbu nepersistengti, nesiekti atsigriebti per vieną dieną už visą savaitę ar mėnesį. Neįvertinus savo galimybių, galima tik prisidaryti bėdos.
Kuklūs pusryčiai
Grįžusi namo Danutė pirmiausia išgeria šilto vandens stiklinę, į kurią įsispaudžia pusės citrinos sulčių. Šio gėrimo nesaldina.
„Jei įberčiau cukraus, rūgštinčiau organizmą. O mūsų skysčių terpė turi būti šarminė. Turime gyventi šarminėje terpėje, būti šarmingi. Neutralus rūgščių atžvilgiu yra vanduo, visos natūralios sultys yra šarminės, o pasaldintos jau rūgština organizmą. Tai daro mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė“, – aiškina sveikuolė.
Tada jos laukia jogos pratimai ir tik po jų – kuklūs pusryčiai. Moteris pusryčiams pasitenkina puodeliu šviežių daržovių arba vaisių ir žolelių sulčių arba keliais iš vakaro užmerktais džiovintais vaisiais, keliomis saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklomis bei vaistažolių arbata su medumi.
„Žolinčių akademijos“ vadovė įsitikinusi, kad per pusryčius svarbu neapsunkti. Mums daug energijos teikia kvėpavimo, jogos pratimai, vandens procedūros.
Sveikuolės pietūs – daržovių sriubos ir įvairūs jų ar žuvies troškiniai su salotomis, vakarienė – varškė arba košės ir žolelių arbata.
„Mityba priklauso nuo metų laiko. Žiemą norisi šilto valgio, o vasarą – priešingai. Visais metų laikais mėgstu sėmenų aliejumi pašlakstytą, maltomis džiovintomis žolelėmis pabarstytą savo keptą duoną su salotomis. Sveikos mitybos principai nėra sudėtingi: svarbu valgyti tik išalkus kuo natūralesnius produktus ir jausti saiką, atsižvelgti į organizmo poreikius ir metų laiką: vasarą ligi soties prisivalgyti vaisių ir uogų, rudenį – daržovių, pavasarį naudoti pirmuosius augalus, natūralius vitaminus“, – pabrėžia pašnekovė, ne kartą Lietuvos sveikuolių sąjungos konkursuose išrinkta Šeimininkių šeimininke, išleidusi ne vieną sveikuoliškų patiekalų knygelę.
Nors ji nemėgsta prisikimšti skrandžio, virtuvėje eksperimentuoja mielai. Jau keturiolika metų namuose kepa juodą ruginę duoną, negeria tikros kavos, ją keičia gilių, runkelių, kiaulpienių kava, miežių ir avižų kisieliumi, įvairių žolynų arbatėlėmis. Susirinkusiuosius į „Žolinčių akademijos“ ar sveikuolių renginius dažnai vaišina savo daryta pienių gira ar ugniažolių gaiva, kepta duona, kurią pasiūlo pamirkyti aliejuje ir užsiberti savo gamybos žolelių mišiniu, ar kruopų koše, balandėliais su daržovėmis. Bendraminčius Danutė dažnai apdovanoja netikėtomis dovanomis – savo keptos duonos kepalu, austais žolynų kilimėliais ar dar kuo nors, savo rankomis padarytu.
Minčių ir pavyzdžio jėga
Pasak Danutės Kunčienės, labai svarbu stengtis kontroliuoti savo mintis ir neįsileisti negatyvių. Jeigu prabudęs žmogus pasižiūri pro langą, pamato, kad krapnoja lietus, dangus apsiniaukęs – ir jau blogai, krinta nuotaika, diena ir bus prastesnė. O juk galima pasidžiaugti ir tokiu oru – drėgmė irgi puiku, ji padės bujoti augalams, neleis sausėti mūsų odai. Dera nusišypsoti sau ir ištarti: „Šiandien bus graži diena. Aš – graži, myliu save“. Kai džiaugiamės gyvenimu, šypsomės, mūsų imuninė sistema stiprėja. Mintys yra galingos, ką sau pasakome, taip ir jaučiamės, tokie esame. Kūnas – tik rūbas.
„Net sudėtingiausias problemas įveiksime, jeigu nepasiduosime liūdesiui, neužsisklęsime nuo pasaulio, sugebėsime kitaip pažvelgti į situaciją. Tada netikėtai pamatysime ir teigiamų aspektų, netikėtų sprendimų. Kai kurios problemos išnyksta vien atvirai išsikalbėjus, suradus bendraminčių ar panašias bėdas įveikusių žmonių. Būtent todėl žmonės ir buriasi į sveikos gyvensenos ir kitokius klubus, lanko paskaitas“, – sako sveikuolė.
Ji džiaugiasi, kad sveikuoliškas idėjas pavyko perduoti ir jau penkerius metus Čikagoje gyvenančiai sūnaus Gedimino šeimai.
„Su vyru didžiuojamės, kad sūnus, marti Rūta, vaikaičiai Jonas ir Adomas nesuamerikonėjo, daug dėmesio skiria sportui ir sveikai mitybai. Lietuvoje Gediminas lankė krepšinio ir karate treniruotes, Čikagoje žaidžia krepšinį, kitaip neįsivaizduoja gyvenimo. Abu su žmona lanko sporto klubą, marti rytais daro kvėpavimo pratimus, net paskutinę nėštumo dieną plaukiojo baseine. Šį sportą labai mėgsta ir anūkas Jonas. Rūta ir Gediminas namuose patys gaminasi maistą, nemėgsta greito maisto restoranų. Suprantu, kiek laiko tam sugaišta. Šaunuoliai“, – pasakoja Danutė.
Prieš ketverius metus ji marčią Rūtą išmokė namuose kepti duoną, gaminti linų sėmenų užtepėlę. Ji noriai tai daro, neretai pasiteirauja naujų sveikuoliškų receptų.
Gyvenkime gamtos ritmu
Danutė Kunčienė ragina prisiminti, kad žmogus yra gamtos dalelytė, o ne jos valdovas, tad gyvendamas gamtos ritmu bus ir sveikesnis, ir laimingesnis:
„Kad imuninė sistema būtų stipri, svarbu gerai išsimiegoti. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro gerai išvėdintoje patalpoje, einant miegoti reikėtų pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio ar kitokios garso ir vaizdo įrangos. Juk miegamasis – ne įstaiga, skaitykla ar valgykla. Jei žmogus blogai miega, pirmiausia turėtų pagalvoti, kodėl taip yra: ką vakare valgė, veikė, skaitė, o ne griebtis tabletės.“
Šiltuoju metų laiku „Žolinčių akademijos“ nariai organizuoja įvairias sveikos gyvensenos stovyklas, vaistinių ar grožio tepalų virimo pamokėles, išvykas susipažinti su augalais, šaltuoju – susitikimus su šalies žolininkais. Šiemet Panemunės bendruomenės namuose sveikos gyvensenos gerbėjai pradėjo kas vakarą rinktis mankštintis. Per Adventą, Gavėnią ir dažniau organizuojamos sulčių stovyklos. Į pastarąsias kas porą metų atvažiuoja ir kelios moterys iš Vokietijos, Rusijos.
Daug kas klausia, kiek svorio galima netekti tris dienas geriant vien sultis. Pasak sveikuolės, svarbu ne kilogramai, o fizinio ir dvasinio kūno aktyvinimas, „posūkis nuo buities į būtį“. Tada tvarkosi kūnas ir dvasia, netenkame niurzgumo, nepasitenkinimo, pykčio, mokomės būti savimi, analizuoti save, o ne visur bėgti, bėdojant, kad neturi laiko.
Žolinčiai labai laukia šių susikaupimo dienų.
„Manau, per Adventą ir Gavėnią ne taip svarbu keliolika dienų papasninkauti, kaip susitaikyti su kitais ir savimi, atsiprašyti tų, kuriuos įskaudinome. Tai kūno ir sielos švarinimo metas, kai ypač daug laiko reikia skirti subtiliems dalykams: paskaityti gerą knygą, pamaitinti sielą gera muzika, koncertu, menu“, – kalba sveikuolė.
Palėpė kvepia žolynais
Dvidešimt penkerius metus medicinos seserimi išdirbusi Danutė Kunčienė jau keliolika metu nedirba ligoninėje, nebudi prie ligonių, vadovauja „Žolinčių akademijai“ ir „Šermukšnėlės“ bei Panemunės bendruomenės sveikatos mokykloms. Jos namų palėpė visada kvepia žolynais.
Vasarą, ypač nuo Joninių iki Žolinės, jai labai svarbu rinkti vaistažoles. Tada ponia Danutė atideda daug susitikimų, visus rašomus straipsnius, daugybę kitų reikalų, kad galėtų žoliauti.
„Kai kurių augalų būtina prisirinkti per porą dienų. Nužydės, ir neturėsim vaistų. Rinkti reikėtų ne visas vaistažoles, kurias pažįsti, o tik savo ligoms tinkančias”, – pastebi Danutė Kunčienė.
Pasak jos, visos žolės auga tam, kad padėtų žmonėms, reikia tik sužinoti, kurios jų mums naudingiausios. O žoliavimas kartu yra ir mankšta, leidžianti semtis sveikatos iš augalų, žemės ir dangaus.
Moteris įsitikinusi, kad kiekvienai šeimai praverstų dilgėlių ir notrelių, trispalvių našlaičių, dirvinių asiūklių, jonažolių, kraujažolių, mėtų, čiobrelių žolė, liepų, vaistinių ramunių ir medetkų žiedai, kiaulpienių lapai ir žiedai, aviečių stabarai, gysločių lapai. Iš Panemunės šilo vasarą ji niekada negrįžta tuščiomis rankomis. Daug vaistinių augalų parsiveža iš tradicinės žolinčių stovyklos regioniniame Kauno marių parke, Pajiesio draustinyje, savo gimtinės Klaipėdos rajone. Žoliauti padeda vyras Vydas, kiti stovyklautojai.
Kaip vejamos ligos
Sveikuolė sako vartojanti vaistinių žolių arbatų mišinukus, prie vienos vaistažolės neprisiriša. Pasak jos, visi augalai turi skirtingų sudėtinių dalių, vienuose yra silicio, kituose kalcio ar geležies, o žmogui reikia visos Mendelejevo lentelės, todėl vartodami įvairius vaistažolių mišinius labiau praturtiname savo ląsteles visais mineralais.
Ar vaistažolės padeda „Žolinčių akademijos“ vadovei išvengti peršalimo ligų? „Neatsimenu, kada jomis sirgau. Bet niekada nesakyk „niekada“. Pajutusi, kad kimba virusas, porą dienų pabadaučiau, gerčiau tik šiltą vandenį. Ir gydyčiausi liaudiškais vaistais”, – sako Danutė Kunčienė.
Norintiems išvengti peršalimo ligų, ji pataria grūdintis ir šaltuoju metų laiku dažniau gerti daug šiltos arbatos. O pajutus kūne šaltuką – pamirkyti kojas karštame vandenyje su druska, jodu ar bulvių nuovire ir masažuoti jas įvairiais šildančiais tepaliukais (kad ir sviestu). Labai gerai suvalgyti sumuštinį su česnaku ir linų sėmenų aliejumi, didžiųjų dilgėlių lapų milteliais.
„Pelkinės vingiorykštės lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas – skystina kraują ir skatina prakaitavimą. Piliarožių šaknų nuoviras veikia panašiai, kartu gydo kosulį, bronchitą, virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Paprastasis raudonėlis padeda lengviau atsikosėti ir mažina galvos skausmą, kiaulpienės ir varnalėšos – puikios kasos pagalbininkės. Pavasarį virškinimui gerinti reikėtų kasdien suvalgyti po 5–10 kiaulpienių žiedų su žiedkočiais. Geriau pradėti juos valgyti nuo kartoko koto ir tarsi užsigardžiuoti žiedu“, – pasakoja moteris.
Knygų svarba
Tradiciškai gydymo vaistiniais augalais žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Dabar dažniausiai žolininkai mokosi kitaip, iš knygų, kurių daugybę galima skaityti ir lietuviškai. Pirmojo, 1932-aisiais išleisto lietuviško Skinderio „Vaistų žolyno“ įžangoje gražiai rašoma: „Lietuvi, pažvelk, tarp daugelio gerų knygelių tau ir į „Vaistų žolyną“, kurs iš visų ligų, vargelių, tave išgydys. Ir kaimyną.”
Visiems prieinamas liaudies žiniuone vadintos Eugenijos Šimkūnaitės, jai artimos austrų fitoterapeutės Marijos Treben palikimas, biomedicinos mokslų daktarės Gražinos Juknevičienės, amerikiečio Andre Morico, rusų sveikuolių knygos. Danutė Kunčienė ajurvedos paslapčių sėmėsi Indijoje, tad neabejoja, kad daug patirties galima įgyti iš kitų tautų.
Į visuomeninę organizaciją susibūrę vaistinių augalų gerbėjai kviečia būrin žmones, visą savo gyvenimą tyrinėjusius augalus, siekia perimti ir skleisti jų patirtį, imtis švietėjiškos veiklos – mokyti tautiečius pažinti vaistinius augalus, kurti vaistinių augalų herbariumus, padėti saugoti ir net plėsti retų augalų augimvietes. Dvidešimt keturiose Lietuvos vietose jie jau pasodino meškinio česnako, ypač veiksmingo valant organizmą. Šią retų augalų gelbėjimo akciją žolininkai žada tęsti bendradarbiaudami su mokslininkais.
„Žolinčių akademijos“ vadovės planuose – ir kelios knygos, platesnei auditorijai pasakojančios apie sveiką gyvenseną gamtos ritmu ir gydomąsias augalų savybes.
„Žolinčių akademijos“ vadovės patarimai
Nuo slogos
Nuo slogos kelis kartus per dieną plaukite nosį pasūdytu vandeniu su lašeliu jodo arba dirvinių asiūklių arbata, į kiekvieną šnervę įlašinkite po burokėlių sulčių lašelį, pamasažuokite nosies sparnelius ar atitinkamus taškus nykštyje, ant jų užsiklijuokite po pipiriuką (pagal „Su Džok“ taškinio masažo sistemą).
Neverta tikėtis greito rezultato. Juk ne veltui sakoma, kad sloga gydoma praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę.
Kai skauda gerklę
Jei užkimote, pasidarykite dirvinių asiūklių žolės kompresą. Saują asiūklių žolės įdėkite į kiaurasamtį, palaikykite keletą minučių virš verdančio vandens puodo, tada žoles susukite į lininę skepetaitę ir uždėkite kompresą ant krūtinės. Tinka ir vaistinių dirvuolių arbata.
Arbatinį šaukštelį žolės užplikykite 250 g vandens ir palikite kelias minutes pritraukti, gerkite kasdien po 1–2 puodukus. Daug kalbėti ar dainuoti turintiems žmonėms užkimus labai naudinga gerklę skalauti dirvuolių arbata.
Gerklės uždegimui gydyti pasidarykite šalavijų arbatos. Arbatinį šaukštelį žolės užplikykite 250 g vandens ir palikite kelias minutes pritraukti. Nukoštu skysčiu skalaukite gerklę. Medetkų arbatą tinka ir gerti. Kupiną arbatinį šaukštelį džiovintų žiedų užplikykite 250 g verdančio vandens ir palikite kelias minutes pritraukti, nukošę gerkite po 1–2 puodukus šios arbatos per dieną.
Nuo kosulio
Pradėjus kosėti, krūtinę tinka tepti terpentino tepalu, dėti garstyčių, pakaitintos druskos ar šiltų trintų bulvių su lupenomis kompresus.
Nuo stipraus kosulio tinka šalpusnių žiedų ir lapų, gysločių lapų arbata.
Kaupiną arbatinį šaukštelį vaistažolių užplikykite 250 g verdančio vandens, palikite minutę pritraukti, nukoškite ir gerkite paskanintą medumi tris kartus per dieną.
Kaupiną arbatinį šaukštelį gysločių lapų užplikykite 250 g verdančio vandens, palikite minutei pritraukti, gerkite kuo karštesnės arbatos po 4–5 puodukus per dieną.
Medaus, sviesto, alavijaus sulčių mišinys
Po 4 valgomus šaukštus medaus, sviesto, kakavos, 5 valgomus šaukštus alavijo sulčių sudėkite į dubenį, šį įstatykite į vandens vonelę ir maišykite šildydami, kol pasidarys vientisa masė. Tada mišinį supilkite į stiklainį ir laikykite šaltai. Vartokite po arbatinį šaukštelį šio mišinio 3 kartus per dieną, užsigerdami šilta arbata ar vandeniu.
Virškinimui gerinti
Virškinimui gerinti tinkapaprastųjų kiečių, rasakilų ir kraujažolių, ankstyvųjų šalpusnių, pipirmėčių, sidabražolių žolės, vaistinių ramunių žiedų arbata.Šaukštą smulkintų vaistažolių užplikykite 250 g verdančio vandens ir palikite 2–3 minutes pritraukti, nukoškite ir gerkite kasdien po 2–3 puodukus prieš valgį.
Organizmo atsparumui didinti
Pasigaminkite kiaulpienių arba medetkų žiedų medaus.
Į litrą šalto vandens įberkite dvi tris saujas žiedų ir užvirkite. Pasirodžius pirmiems kunkulams puodą nukelkite nuo ugnies ir palikite per naktį. Ryte nukoškite, į skystį įberkite kilogramą rudo cukraus ir įspauskite pusės citrinos sultis, pastatykite ant pirmos viryklės padalos atidengtą visai dienai. Skystis kaista, bet neužverda, sutirštėja, jame išlieka vitaminai. Supilkite į stiklainius ir laikykite vėsiai.
Miegui gerinti
Vakarais išgerkite paprastųjų apynių spurgų arbatos. Šaukštą spurgų užplikykite 250 g verdančio vandens ir palikite 2 minutes pritraukti, nukoškite ir išgerkite prieš miegą.
Miegą labai gerina vakare atliktas pėdų masažas. Ypač rekomenduojama, kad moteris masažuotų pėdas vyrui, o šis – moteriai.
-
Karčiųjų kiečių žolės arbata (h. Absinthii) 1,5g N20 EmiliSpecial Price 1,22 € Regular Price 1,62 €
