Select Your Language

Sveiki atvykę!

+370 5 2754127
+370 5 2754128

Kraujuojančios dantenos ir dantenų uždegimas. Ką daryti?

2017-01-13 03:00

Kraujuojančios dantenos – bėda, sukelianti nemažai nepatogumų. Tačiau kaip atskirti, ar tai nepakankamos priežiūros, ar rimtos ligos pasekmės?

Dantenos, tvirtai apsupdamos dantį, saugo tiek nuo išorinių fizinių dirgiklių (pvz., sumušimo), tiek nuo bakterijų patekimo. Taip pat sveikos dantenos užtikrina patogų kramtymą. O štai dantenų ligos gali ne tik smarkiai pažeisti pačias dantenas, bet ir pakenkti dantims. Norint turėti gražią šypseną ir sveikus dantis, labai svarbu prižiūrėti juos saugančias dantenas.
Dažniausiai pasitaikanti dantenų problema – kraujavimas. Tai uždegimas, kurį sukelti gali įvairios priežastys: netinkama burnos higiena, bakterijos, avitaminozė ar net kraujo, kepenų ir kitos ligos. Jei dantenos kraujuoja dažnai, vertėtų kreiptis į specialistą, kad jis nustatytų uždegimo priežastį.

Pirmieji bėdos požymiai

Apnašos – tai bespalvė bakterijų ir maisto likučių plėvelė, nuolat susidaranti aplink dantų kaklelius. Bakterijų išskiriami nuodai (toksinai) pažeidžia ne tik dantenas, bet ir po jomis esantį kaulą. Be to, laiku nepašalinus apnašų, šios kaupiasi ir sukietėja, sudarydamos vadinamuosius akmenis. Tokie akmenys, esantys virš dantenų, gali ir nesukelti periodonto ligų, tačiau jie dažniausiai susiformuoja po jomis, prisitvirtindami prie danties šaknies paviršiaus. Tada atsiranda pirmieji periodonto ligų simptomai – kraujavimas, blogas kvapas, pasikeitusi dantenų spalva.

Kai pažeidžiamos dantenos

Viena periodonto ligų yra bakterinis gingivitas. Tai bakterijų sukeltas dantenų uždegimas. Susirgus gingivitu pakinta dantenų spalva, dantenos paburksta, sukietėja, vėliau kraujuoja ir skauda, pagilėja vadinamosios dantenų kišenės.
Dantenų uždegimas paprastai formuojasi lėtai. Pirmiausia keičiasi dantenų spalva – nuo lengvo paraudimo iki melsvai raudonos ar tamsiai mėlynos esant lėtiniam gingivitui. Ligos pradžioje dantenos būna minkštos, pabrinkusios, o vėliau, užsitęsus uždegimui, jos sukietėja. Sutrikus kraujotakai ir išvešėjus dantenų audiniui pagilėja kišenės, esančios tarp danties ir dantenų. Ligai progresuojant dantenos ima kraujuoti net lengvai prisilietus dantų šepetėliu ar instrumentu. Esant lėtiniam bakteriniam gingivitui paprastai dantenų neskauda, bet uždegimui paūmėjus tampa skausmingos jas liečiant. Pašalinus minkštas apnašas, uždegimas praeina.

Negydomas lėtinis dantenų uždegimas gali pereiti į gilesnius dantį supančius audinius ir sukelti jų uždegimą – periodontitą. Negydant periodontito, tirpsta kaulas ir ilgainiui netenkama dantų.
Nepašalintos minkštos apnašos laikui bėgant mineralizuojasi ir susidaro kietų apnašų, vadinamų dantų akmenimis. Dantų akmenys – tai kietos, tvirtai su dantų paviršiumi sukibusios apnašos. Jų paviršius šiurkštus ir nelygus. Dėl laiku nepašalintų dantų akmenų ir maiste esančių dažiklių pakinta dantų spalva, jie mechaniškai dirgindami dantenas sukelia dantenų uždegimą. Dantų akmenis profesionaliai pašalinti gali tik burnos higienistas.

Išduoda organizmo nusilpimą

Vitaminų trūkumas taip pat gali sukelti dantenų kraujavimą. Tai pajusti galima pavasarį, kai organizmas nusilpęs po žiemos, sveikstant po sunkios ligos ar po intensyvaus gydymo vaistais. Tada pradėjusios kraujuoti dantenos – organizmo nusilpimo signalas, rodantis, kad jam trūksta vitamino C.

Gali kamuoti paauglius ir nėščiąsias

Problema gali išryškėti, kai organizmas susiduria su netikėtais pokyčiais, pavyzdžiui, paauglystės ar nėštumo laikotarpiu. Nėščiosios neretai kenčia nuo dantenų uždegimo, vadinamojo nėštuminio gingivito. Paauglio dantenų uždegimas gali kilti ne tik dėl prastos burnos higienos, bet ir dėl bendros organizmo būklės. Dantenos labai jautriai reaguoja į staigius organizmo pokyčius. Patariama vaikams ir paaugliams vartoti daugiau produktų, kuriuose yra daug kalcio. Vis dėlto, norint išvengti nemalonių pasekmių, tėvams derėtų nepamiršti dukart per metus nuvesti vaiką profilaktiškai pasitikrinti pas odontologą.

Svarbiausia – burnos higiena

Dantenos kraujuoja valantis dantis? Tai gali būti signalas, kad jūs naudojate netinkamą dantų šepetėlį. Šepetėlį vertėtų rinktis minkštą ar vidutinio kietumo – jis gerai išvalo dantis, tačiau nepažeidžia dantenų, o dantų protezams – kietą ar vidutinio kietumo šepetėlį. Kieto šepetėlio ypač nemėgsta jautrūs dantys. Dantų šepetėlį reikia keisti kas tris mėnesius. Patogu naudoti šepetėlį su indikatoriumi – tai šepetėlis, kurio blukti pradėję spalvoti šereliai rodo, kad jį reikia keisti kitu. Vaikams tinka minkšti dantų šepetėliai. Parduotuvėse galime rasti specialiai dantenoms prižiūrėti skirtų šepetėlių. Jie turi specialius šerelius, kurie masažuoja dantenas.

Valantis dantis labai svarbu tinkami rankų judesiai. Dantis derėtų valytis lengvais sukamaisiais judesiais, stengtis nuvalyti kiekvieną dantį. Negalima šepetėlio pernelyg spausti ir braižyti dantų. Po valymo dantų šepetėliu odontologai pataria naudoti ir tarpdančių šepetėlį ar siūlą.

Paskelbė Visos

Herba